Jis gali padėti sumažinti kraujospūdį, o kai kuriais atvejais – ir vartojamų medikamentų kiekį. Pastaraisiais metais inkstų arterijų denervacija vėl įtraukta į Europos kardiologų draugijos rekomendacijas kaip gydymo galimybė kruopščiai atrinktiems pacientams, rašoma KUL pranešime žiniasklaidai.
Svarbiausia – tinkama pacientų atranka
Pacientus konsultuojanti ir atranką inkstų arterijų denervacijai atliekanti KUL gydytoja kardiologė Aistė Šalkauskaitė-Rubliauskienė pabrėžia, kad procedūra nėra pirmasis hipertenzijos gydymo pasirinkimas – ji svarstoma tik tada, kai įprastos priemonės neduoda laukiamo rezultato.
Prasidedant vasaros sezonui gelbėtojai primena taisykles: turi svarbų prašymą tėvams
„Pacientai, sergantys arterine hipertenzija, lankosi pas gydytojus kardiologus, jiems koreguojamas gydymas, tačiau daliai žmonių kraujospūdis vis tiek išlieka per didelis. Kai nustatome, kad hipertenzija yra atspari gydymui ir medikamentinės galimybės išnaudotos, pacientai nukreipiami išsamiam ištyrimui dėl inkstų arterijų denervacijos“, – pasakojo gydytoja kardiologė.
Procedūra taikoma kruopščiai atrinktiems pacientams, sergantiems pirmine arterine hipertenzija, kuriems atmestos kitos galimos kraujospūdžio padidėjimo priežastys ir kurių kraujospūdžio nepavyksta sukontroliuoti vartojant tris ar daugiau medikamentų.
Susiję straipsniai
Prieš priimant sprendimą dėl procedūros atliekamas išsamus paciento būklės įvertinimas: inkstų arterijų kompiuterinė tomografija, kraujo tyrimai, ilgalaikis kraujospūdžio stebėjimas. Pacientus taip pat konsultuoja gydytojai endokrinologai ir nefrologai.
„Labai svarbu įsitikinti, kad padidėjusio kraujospūdžio nesukelia kitos ligos. KUL suburta specialistų komanda kiekvieną atvejį vertina individualiai, o galutinis sprendimas dėl procedūros priimamas konsiliumo metu“, – sakė A. Šalkauskaitė-Rubliauskienė.
Pasak gydytojos, daliai pacientų sudėtinga ne tik pasiekti reikiamą kraujospūdį, bet ir kasdien vartoti didelį kiekį vaistų.
„Pasitaiko atvejų, kai žmogus kraujospūdžiui reguliuoti turi vartoti labai daug – pavyzdžiui, septynis-aštuonis vaistus per dieną. Tikimės, kad pagerėjus kraujospūdžio kontrolei ateityje daliai pacientų bus galima optimizuoti ir vartojamų vaistų kiekį“, – pažymėjo A. Šalkauskaitė-Rubliauskienė.
Minimaliai invazinė procedūra
KUL intervencinė kardiologė Lina Klovienė pasakojo, kad inkstų arterijų denervacijos tikslas – sumažinti padidėjusį arterinį kraujospūdį mažinant nervų sistemos aktyvumą inkstų kraujagyslių srityje, kuri turi įtakos kraujospūdžio reguliavimui.
„Siekiame pagerinti kraujo spaudimo kontrolę, sumažinti širdies ir kraujagyslių komplikacijų riziką bei padidinti medikamentinio gydymo efektyvumą“, – sakė gydytoja.
Ji pasakojo, kad procedūros metu per šlaunies arteriją įvedamas specialus kateteris, kuris rentgeno kontrolėje nukreipiamas į inkstų arterijas. Naudojant radijo dažnio energiją paveikiamos aplink inkstų arterijas esančios nervinės skaidulos – sumažinus jų aktyvumą siekiama ilgalaikio poveikio arterinio kraujospūdžio reguliavimui.
„Inkstų arterijų denervacija gali būti taikoma kaip papildoma priemonė pacientams, kuriems sunku kontroliuoti kraujospūdį arba kurie sunkiai toleruoja medikamentinį gydymą dėl šalutinių poveikių. Ji gali padėti pasiekti geresnę kraujospūdžio kontrolę, o kai kuriais atvejais – sumažinti vartojamų vaistų kiekį“, – aiškino L. Klovienė.
Jos teigimu, inkstų arterijų denervacija nepakeičia įprasto arterinės hipertenzijos gydymo, tačiau tinkamai atrinktiems pacientams suteikia papildomą galimybę efektyviau valdyti ligą ir mažinti ilgalaikių širdies bei kraujagyslių komplikacijų riziką. Arterinė hipertenzija išlieka vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.