„Miokardo infarktas nėra vienkartinis įvykis. Tai – signalas, kad žmogus yra labai didelės rizikos grupėje. Didžiausia pakartotinio širdies ir kraujagyslių įvykio tikimybė išlieka per pirmus metus po miokardo infarkto“, – įspėja Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytoja kardiologė Gintarė Martinkutė.
Ji priduria, kad ir po 12 mėnesių nevalia visiškai atsipalaiduoti, nes pavojus išlieka. Todėl svarbu nuosekliai vartoti paskirtus vaistus, kontroliuoti cholesterolį, kraujospūdį, cukraus kiekį kraujyje, būti fiziškai aktyviam, nerūkyti ir palaikyti normalų kūno svorį.
„Tikslinga prevencija gali reikšmingai sumažinti pakartotinio infarkto bei mirties riziką“, – pabrėžia G. Martinkutė.
„Sveikatos kodas“. Metabolinis sindromas
Didžiausia nauda – metus rūkyti
Pirmą kartą miokardo infarktas dažniausiai ištinka vidutinio amžiaus žmones, bet pasitaiko ir vyresnių, ir jaunesnių pacientų. Dažnai įsivaizduojama, kad miokardo infarktas gresia tik vyrams, bet pomenopauzinio amžiaus moterys patenka į tą pačią rizikos lentyną.
„Jeigu kalbame apie pacientus po miokardo infarkto, didžiausią naudą suteikia visiškas rūkymo nutraukimas. Yra tyrimų, kurie rodo, kad rūkyti metę pacientai 40–45 sumažina pakartotinių širdies ir kraujagyslių įvykių, palyginti su tais, kurie ir toliau rūko“, – pasakoja kardiologė.
Bet svarbus ir fizinis aktyvumas, subalansuota mityba – geriausia yra mažiau sočiųjų riebalų turinti Viduržemio jūros dieta.
Susiję straipsniai
Nemažai žmonių po miokardo infarkto pradeda bijoti fizinio krūvio. Tačiau G. Martinkutė sako, kad tokiems pacientams vis tiek reikia surinkti 150 minučių fizinio aktyvumo per savaitę.
„Daugeliui priimtiniausia veikla yra vaikščiojimas, taip pat saugu plaukioti, važinėti dviračiu. Reikalingos ne tik kardiotreniruotės, bet ir jėgos pratimai – mankšta su savo kūno svoriu, su gumomis, svorių kilnojimas. Raumenų masę svarbu palaikyti ne tik dėl širdies sveikatos, tai taip pat mažina griuvimų riziką.
Esmė – nebijoti fizinio krūvio ir tai daryti reguliariai. Kaip pajusti, kad jau užtenka, gali būti per daug intensyvu? Fizinio krūvio metu žmogus turėtų jaustis šiek tiek uždusęs, bet vis tiek galėtų palaikyti pokalbį“, – paaiškina gydytoja kardiologė.
Jei nustoja vartoti vaistus, cholesterolis vėl padidėja
G. Martinkutė akcentuoja, kad nėra vienos taisyklės, geriausią rezultatą duoda bendra pokyčių visuma.
Ji pastebi, kad miokardo infarktas neretam suveikia kaip spyris į užpakalį – žmonės susirūpina sveikata, noriau keičia įpročius, vartoja paskirtus vaistus. Bet laikui bėgant motyvacija pradeda slopti, o pagerėjusią savijautą dalis palaiko požymiu, kad vaistai nebereikalingi.
„Būtina vartoti gydytojo paskirtus vaistus. Tai yra vienas svarbiausių antrinės prevencijos elementų. Gydymas yra ilgalaikis. Nutraukus jį savo iniciatyva, net kai pacientas jaučiasi gerai, ženkliai padidėja pakartotinio infarkto ir staigios mirties tikimybė“ – akcentuoja G. Martinkutė.
Ji įspėja, kad su likimu verčiau nejuokauti: pakartotinis infarktas yra susijęs su didesne gyvybei pavojingų komplikacijų tikimybe.
„Po miokardo infarkto pacientai priskiriami labai didelės rizikos grupei. „Blogojo“ cholesterolio (MTL) norma tokiems asmenims yra < 1,4 mmol/l. Išsikeltas tikslas dažnai pasiekiamas su vaistais, vadinamaisiais statinais. Reikia suprasti, kad nutraukus medikamentų vartojimą, cholesterolis neišvengiamai ir vėl padidės. Vaistai reikalingi, nes jie stabilizuoja aterosklerotines plokšteles“, – pabrėžia gydytoja kardiologė.
Svarbūs organizmo signalai
G. Martinkutė paaiškina, kad kartą patyrus miokardo infarktą, vėliau reikalingas didesnis budrumas, organizmo signalų stebėjimas. Iš pradžių dar būna tankesni vizitai pas kardiologą, bet savijautą nuolat įsivertinti reikia ir pačiam.
Kai atsiranda krūtinės skausmas, ypač jei jis pažįstamas, panašus į buvusio infarkto, skausmas plinta į ranką, kaklą ar žandikaulį, vertėtų nedelsiant kreiptis į gydytojus, važiuoti į ligoninės skubios pagalbos skyrių.
„Labai svarbu, kada tas skausmas atsiranda. Jei tai įvyksta fizinio krūvio metu, reikėtų atkreipti papildomą dėmesį“, – sako kardiologė.
Kiti pavojaus signalai: dusulys, šaltas prakaitas, alpimo epizodas.
Nuovargis ir sumažėjęs fizinis pajėgumas taip pat rodo, kad vertėtų apsilankyti pas šeimos gydytoją.