Europa susirūpino, kai pamatė skaičius – 34 proc. mirčių sukelia širdies ir kraujagyslių ligos. Net vėžys liko antroje vietoje. Todėl Europos taryba inicijavo „Sveikų širdžių“ (angl. „Safe hearts“) planą.

Juo siekiama sumažinti priešlaikinį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų; stiprinti prevenciją ir ankstyvą širdies ir kraujagyslių ligų nustatymą, gerinti gydymo, priežiūros ir reabilitacijos paslaugų kokybę; mažinti sveikatos netolygumus tarp šalių, regionų ir gyventojų grupių.

„80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų yra išvengiamos. Tai – didelis skaičius. Deja, nėra skiriama pakankamai dėmesio prevencijai, jai tenka mažiau nei 5 proc. sveikatos biudžeto“, – pastebėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorė, gydytoja kardiologė Jurgita Plisienė.

Pasak jos, „Safe hearts“ planas ypač aktualus Lietuvai, nes geresnė kraujotakos sistemos ligų prevencija galėtų greitai sumažinti gyventojų mirtingumą; sparčiau nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis padidinti gyvenimo trukmę; suvaldyti ilgalaikes sveikatos sistemos išlaidas.

[[ge:lrytas:lrytas:41917080]]

„Situacija Lietuvoje labai nedžiugina“, – penktadienį Seime surengtos konferencijos metu kalbėjo J. Plisienė.

„Jeigu Europa susirūpino, kai mirštamumas siekė 34 proc., tai Lietuvoje kas antras žmogus miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų“, – situaciją palygino profesorė.

[[ge:lrytas:lrytas:42752147]][[ge:lrytas:lrytas:42777801]][[ge:lrytas:lrytas:42801115]]

Nepaisant to, vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje sparčiai auga ir 2025 m. siekė 77,6 m., kai ES vidurkis buvo 81,7 m.

Užsikimšo našlės arterija

Kardiologė pabrėžė, kad už skaičių slypi pacientai – žmonės, kurie miršta.

„Visai neseniai pas mus atvyko 43 metų pacientas Dainius, kuris rastas automobilyje, įvažiavęs į medį. Jam buvo nustatytas skilvelių virpėjimas, žmogus buvo gaivintas iš viso maždaug 15 minučių.

Tada kardiogramoje jam nustatė ūminį priekinės širdies sienelės miokardo infarktą, pacientas buvo paguldytas pas mus į ligoninės reanimaciją“, – pasakojo J. Plisienė.

Ji tęsė, kad prieš tai vyrui nebuvo nustatyta jokių lėtinių ligų, pagal prevencinę programą nesitikrino, bet buvo „longevity“ entuziastas – žinojo savo telomerų ilgį.

Taip pat pacientas nerūkė, alkoholį vartojo saikingai, turėjo šiek tiek antsvorio. Pasak profesorės, Dainius – „vidurio amžiaus krizės“ sportininkas: žmonos teigimu, kelis kartus nubėgo pusmaratonį.

Be to, dislipidemijos gydymui jam paskirtas statinas, bet vaisto vyras nevartojo, kaip pats nurodė, bijojo Alzheimerio ligos. Raudona lemputė degė ir dėl genetikos: paciento tėtis mirė nuo staiga ištikusio miokardo infarkto.

„Ką mes pamatėme? Buvo užsikimšusi našlės arterija. Kodėl toks pavadinimas? Nes moterys dažniausiai lieka našlėmis, kai vyrams užsikemša šita kraujagyslės atšaka“, – paaiškino J. Plisienė.

[[ge:lrytas:lrytas:42830408]]

Už „blogąjį“ cholesterolį „piktesnis“ rodiklis

Ji iškėlė klausimą, ar madingi tyrimai ir maisto papildai padėjo Dainiui gyventi sveikiau ir ilgiau?

„Turbūt, kad ne. Jo „blogasis“ cholesterolis nebuvo tragiškai didelis, bet gerokai padidėjęs – 3,6 mmol/l.“, – pasakojo kardiologė.

Ji atkreipė dėmesį, kad paciento lipoproteinas (a) buvo labai aukštas, viršijo 50 md/dl.

„Šitas rodiklis yra labai pavojingas, nes jis yra 6 kartus „piktesnis“ nei MTL cholesterolis“, – pabrėžė J. Plisienė.

Ji apibendrino, kad Dainius buvo labai didelės rizikos pacientas, tačiau pavojus nebuvo tinkamai įvertintas. Vyro tikslas, pasak medikės, turėjo būti pasiekti mažesnę nei 1,4 mmol/l „blogojo“ cholesterolio koncentraciją.

Profesorė paaiškino, kad aukštas lipoproteino (a) kiekis yra pripažintas nepriklausomu kardiovaskulinės rizikos veiksniu. Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad pavojingai padidėjusį jo kiekį turi 30 proc. pacientų.

Kodėl lipoproteino (a) padidėjimas toks blogas? „Tai susiję su ateroskleroze, trombozinėmis komplikacijomis, aortos vožtuvo kalcifikacija“, – įspėjo kardiologė.

Tačiau vos 0,2 proc. Lietuvos gyventojų yra išsityrę savo lipoproteino (a) koncentraciją.

Medikai sako, kad savo riziką žmonės turėtų įsivertinti kuo anksčiau. Pasak amerikiečių, prevencinė programa galėtų būti taikoma nuo 30 metų, o individuali rizika apskaičiuojama pagal specialias skaičiuokles.

„Jeigu šeimoje yra buvę širdies ligų atvejų, reiškia, kad tikrinti reikėtų 2 ar 9 metų vaikus. Juos reikėtų tirti reguliariai, vertinti individualią riziką“, – sakė J. Plisienė.

[[ge:lrytas:lrytas:42830405]]

Kviečia pasinaudoti unikalia programa

Ji priminė, kad Lietuvoje veikia širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų (imtinai), kuriems nustatytu periodiškumu šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos planą. Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra labai didelė, siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti. Prireikus – skiriamas gydymas.

Svarbu žinoti, kad nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.

„Lietuvoje turime unikalią programą, tik reikia ja pasinaudoti“, – akcentavo J. Plisienė.

Jos teigimu, pirmiausia reikėtų pasirūpinti bazine sveikata. Kai žmogus įsivertina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, tuomet jau logiška kalbėti apie ilgaamžiškumo papildus, resveratrolį, spermidiną, rapamiciną ir panašiai.

„Išsitirkite lipoproteiną (a). Bent kartą gyvenime. Pasižiūrėkite, kokia yra jūsų rizika“, – patarė J. Plisienė.

Už MTL cholesterolį 6 kartus „piktesnis“ kraujo rodiklis: kardiologė prašo – išsitirkite bent kartą gyvenime