Specialistai pažymi, kad vienas pirmųjų pavojaus signalų gali būti nuolat pasikartojantys užsikirtimai ieškant, bet nerandant norimų žodžių pokalbio metu. Taip pat susirūpinti reikėtų dėl dažnėjančio užmaršumo, daiktų pametimo ir sunkumų atkuriant nesenus įvykius.
Tarp kitų galimų simptomų gydytojai įvardija staiga sustiprėjusį nerimą, įtarumą ir nepasitikėjimą aplinkiniais. Kai kuriems žmonėms pasireiškia ūmi nuotaikų kaita, depresinės būsenos ir akivaizdūs asmenybės pokyčiai.
Dar vienu požymiu gali tapti orientacijos laike ir erdvėje sutrikimai, sumišimas. Žmogus painioja datas, pamiršta įprastus kasdienius maršrutus, pasiklysta prie namų arba patiria kitų sunkumų gerai pažįstamoje aplinkoje.
„Sveikatos kodas“. Klausos sutrikimai
Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į dingusį susisomėjimą įprastais hobiais ir socialinio aktyvumo sumažėjimą. Kartais žmonės pradeda kartoti tuos pačius klausimus, nors ką tik gavo atsakymą, arba jiems tampa sunku sutelkti dėmesį.
Ekspertų teigimu, priežastimi kreiptis į gydytoją gali tapti ir pokalbio logikos sutrikimai, kai žmogui darosi sunku išlaikyti pokalbio temą, taip pat polinkis kaupti daiktus ir perdėtas atsargumas kasdieniniame gyvenime.
Susiję straipsniai
Medikai pabrėžia, kad panašūs simptomai ne visada liudija būtent apie demenciją. Panašias apraiškas gali sukelti vitaminų trūkumas, hormoniniai sutrikimai, kraujotakos problemos, šalutinis vaistų poveikis ir nemažai kitų ligų.
Gydytojai rekomenduoja neignoruoti tokių pokyčių ir prireikus atlikti tyrimus. Kuo anksčiau nustatomi kognityviniai sutrikimai, tuo daugiau galimybių sulėtinti jų vystymąsi ir išsaugoti gyvenimo kokybę.
Specialistai taip pat primena, kad sumažinti demencijos riziką padeda reguliarus fizinis aktyvumas, visavertis miegas, intelektualinė stimuliacija, bendravimas, rūkymo atsisakymas ir subalansuota mityba.
Šaltinis: cursorinfo.co.il