Kai gydytojai pasakė, kad kitų galimybių nebėra, Birutę išgelbėjo pirmoji tokia operacija Baltijos šalyse

Inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams dializė yra būtina procedūra, kurios metu aparatas išvalo kraują ir grąžina jį atgal į organizmą. Dažniausiai chirurgai tam sukuria specialią jungtį rankos kraujagyslėse – arterioveninę fistulę. Tačiau dėl ilgalaikio naudojimo šios jungtys ilgainiui komplikuojasi, o daliai pacientų jų suformuoti tampa nebeįmanoma.

Santaros klinikų Nefrologijos centro vadovo prof. Mariaus Miglino teigimu, tokia situacija gydytojams yra vienas sudėtingiausių iššūkių: „Kai paciento rankų ir krūtinės giliosios venos užanka, mes atsiduriame aklavietėje. Tokiu atveju nebeįmanoma įvesti net įprastų kateterių, o paciento gyvybei kyla tiesioginis pavojus. „Hero Graft“ sistema pasaulyje pripažįstama kaip paskutinis hemodializės pacientų gelbėjimosi ratas. Džiaugiamės, kad šią pažangią technologiją nuo šiol galime pasiūlyti iš mūsų regiono pacientams“, – sako prof. M. Miglinas.

„Hero Graft“ yra po oda visiškai paslepiamas implantas. Viena jo dalis įvedama į centrinę veną, kita prijungiama prie rankos arterijos. Tai leidžia aplenkti užakusias kraujagysles ir užtikrinti stiprią bei saugią kraujo tėkmę dializės metu.

Santaros klinikų Dializių skyriaus vedėjas doc. Laurynas Rimševičius vardija naujos technologijos privalumus: „Iki 70 proc. mažesnė infekcijų rizika – priešingai nei kritiniais atvejais naudojami ilgalaikiai išoriniai kateteriai kojoje, po oda esantis implantas reikšmingai sumažina infekcijų tikimybę.

Ne mažiau svarbi ir gyvenimo kokybė – estetika ir judėjimo laisvė: implantas yra visiškai paslėptas po oda, todėl pacientas gali laisviau judėti, įprastai rūpintis asmens higiena, o pats įrenginys nėra traumuojamas kasdienėje veikloje. Maksimali dializės kokybė – užtikrinamas stabilus ir efektyvus kraujo srautas procedūros metu. Tai svarbus žingsnis į priekį gydant pacientus, kuriems iki šiol galimybės buvo itin ribotos.“

Šios sistemos implantavimas reikalauja ypatingo chirurgų meistriškumo – operacijos metu reikėjo suformuoti dializei būtiną jungtį paciento krūtinėje.

Operaciją atlikęs Santaros klinikų kraujagyslių chirurgas Simonas Norvydas pabrėžia procedūros sudėtingumą: „Didžiausias iššūkis buvo giliai krūtinėje preciziškai sujungti dvi skirtingas sistemas – specialų kateterį ir kraujagyslių protezą. Tokios operacijos reikalauja juvelyrinio tikslumo ir patirties, tačiau sėkmingas rezultatas rodo, kad pasitelkę pažangiausias technologijas ir sutelkę skirtingų sričių specialistų kompetencijas, galime padėti net sudėtingiausiais atvejais kritinės būklės pacientams.“

Kraujagyslių chirurgų ir Nefrologijos centro specialistų komanda šią sudėtingą užduotį įgyvendino sklandžiai. Pacientė po operacijos jaučiasi gerai, o dializės procedūros dabar vyksta saugiai ir be trukdžių.

78-erių Birutė jau penktus metus gyvena su nefunkcionuojančiais inkstais ir reguliariai vyksta į dializes. Kodėl inkstai nustojo funkcionuoti, Vilniuje dabar gyvenanti Birutė sako tiksliai nežinanti: „Gydytojai svarstė, kad gal turėjo įtakos persirgtas kovidas. Savijauta labai pablogėjo – visiškai neturėjau jėgų. Kreipiausi į gydytoją, kuri paskyrė tyrimus ir kraujas parodė, kad su inkstais blogai, – ligos pradžią pasakoja moteris. – Nors temperatūra nekilo, kitų ryškių simptomų nejutau, tačiau silpnumas buvo nepakeliamas.“

Dializė tapo neatsiejama kasdienybės dalimi. Kadangi joms atlikti reikalinga patikima kraujagyslinė jungtis, pacientei ne kartą buvo formuojamos fistulės – specialios kraujagyslių jungtys, leidžiančios atlikti gyvybiškai svarbias kraujo išvalymo nuo toksinų ir skysčių pertekliaus procedūras. Per savo gydymo kelią moteris jų yra turėjusi net keturias ar penkias.

„Anksčiau fistules formuodavo tiek rankoje, tiek kojoje, tačiau ilgainiui tai tapo vis sudėtingiau. Mano kraujagyslės labai plonos, todėl gydytojams jų nebeužtekdavo fistulei suformuoti“, – pasakoja pacientė.

Kai gydytojai pasiūlė naujovišką fistulės formavimo būdą, moteris nė akimirkai nesudvejojo. Pasak jos, svarbiausia buvo pasitikėti specialistais: „Aš taip jiems ir pasakiau: darykite taip, kaip jums atrodo geriausia. Jei bus gerai jums ir gerai man, vadinasi, taip ir reikia“, – prisimena ji.

Nors daugeliui pacientų naujas gydymo metodas ar operacija gali kelti nerimo, ši moteris į situaciją žvelgė ramiai. Per gyvenimą jai teko įveikti ne vieną rimtą sveikatos išbandymą, todėl baimės operacijai nejautė: „Aš atsidaviau į medikų rankas. Pasitikiu jais ir nieko nebijojau“, – sako Birutė.

Pati operacija jai prabėgo nepastebimai – procedūra buvo atlikta taikant bendrąją nejautrą: „Kai pabudau, viskas jau buvo padaryta“, – prisimena moteris.

Po operacijos kurį laiką ranką maudė, buvo sunkiau ją judinti, tačiau skausmas pamažu slūgsta. Pacientė stengiasi saugoti naująją fistulę – vengia apkrauti ranką, ją prilaiko, patogiai pasideda ilsėdamasi. Juokaudama moteris sako, kad su fistule elgiasi beveik kaip su gyvu padaru: lepina ją įvairiais tepaliukais ir saugo nuo bereikalingų krūvių: „Tikiuosi, kad ji man tarnaus kuo ilgiau“, – šypsosi pacientė. Nors jai jau 78-eri, optimizmo ir pasitikėjimo nepraranda. Svarbiausia, anot jos, kad naujoji fistulė veiktų patikimai ir leistų toliau atlikti gyvybiškai būtinas dializes.

Pirmoji tokia operacija Baltijos šalyse ne tik atvėrė naujas gydymo galimybes pacientams, kuriems įprasti sprendimai nebetinka, bet ir dar kartą patvirtino Santaros klinikų medikų kompetenciją ir lyderystę intervencinės nefrologijos srityje, diegiant pažangius sprendimus, bei siekį pacientams užtikrinti moderniausią gydymą.

Šią operaciją atliko daugiadalykė Santaros klinikų komanda: kraujagyslių chirurgai Simonas Norvydas ir Andrius Drobnys, operacinės slaugytojos Ina Charkevič ir Marija Zakutauskienė, anesteziologas-reanimatologas Giedrius Volbekas, anesteziologijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja Ala Lachmatova, kraujagyslinės jungties koordinatorė Dalia Bogomolovienė, Nefrologijos centro Dializių skyriaus slaugytojos ir gydytojai nefrologai.