Intervencinis radiologas gyd. Andrejus Afanasjevas atkreipia dėmesį, kad itin atsargūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji aukštu kraujospūdžiu, diabetu, prieširdžių virpėjimu ar kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis.
„Per karščius dažniausiai galvojame apie saulės smūgį, tačiau daug rečiau prisimename insultą. O būtent aukšta temperatūra, skysčių trūkumas ir delsimas sureaguoti gali tapti labai pavojingu deriniu. Kartais žmogaus gyvybę ar galimybę išlikti savarankiškam lemia visai paprasti dalykai – pakankamai vandens, pavėsis ir laiku paskambinta numeriu 112“, – sako gyd. A. Afanasjevas.
Pasak gydytojo, esant aukštai temperatūrai organizmas netenka daugiau skysčių, todėl kraujas tampa tirštesnis, lengviau formuojasi krešuliai, o kartu didėja ir išeminio insulto rizika. Tyrimai rodo, kad ji gali išlikti padidėjusi ne tik karščio dieną, bet ir kelias dienas po jos.
Susiję straipsniai
Tačiau gera žinia ta, kad didelės dalies rizikų galima išvengti.
Gerkite daugiau vandens. Nelaukite, kol pradės kamuoti troškulys – karštomis dienomis organizmui skysčių reikia nuolat.
Didesnį fizinį krūvį planuokite ryte arba vakare. Vidurdienį geriau rinktis pavėsį ar vėsesnes patalpas.
Nevartokite vaistų kitaip, nei paskyrė gydytojas. Jei kyla klausimų dėl jų vartojimo per kaitrą, pasitarkite su savo gydytoju.
Nepamirškite vyresnių artimųjų. Pasidomėkite, ar jie pakankamai geria vandens, ar namuose nėra per karšta ir ar nejaučia silpnumo, galvos svaigimo ar kitų negalavimų.
Gydytojas primena, kad insulto požymiai dažniausiai prasideda staiga. Jei nusvyra viena veido pusė, nusilpsta ranka ar koja, sutrinka kalba, regėjimas ar pusiausvyra, nereikėtų laukti, tikintis, kad savijauta pagerės.
„Šiuolaikinė medicina šiandien gali labai daug – net minimaliai invaziniu būdu pašalinti trombą iš galvos smegenų kraujagyslės. Tačiau visa tai įmanoma tik tada, kai žmogus į ligoninę patenka laiku. Pastebėjus pirmuosius insulto požymius svarbiausia nedelsti ir kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą“, – pabrėžia gyd. A. Afanasjevas.
embolizacija.lt nuotr.
Skubios pagalbos prireikia ir tuomet, kai dėl kaitros žmogus tampa sumišęs, netenka sąmonės, jo kūno temperatūra pakyla virš 40 laipsnių, prasideda stiprūs raumenų mėšlungiai ar gausus prakaitavimas.
„Didžiausia klaida – galvoti, kad viskas praeis savaime. Kuo anksčiau žmogus sulaukia pagalbos, tuo didesnė tikimybė išsaugoti ne tik gyvybę, bet ir galimybę grįžti į visavertį gyvenimą. Todėl per karščius pasirūpinkime ne tik savimi, bet ir šalia esančiais žmonėmis“, – sako gyd. A. Afanasjevas.