Jeigu Alzheimerio liga suserga 65 metų nesulaukęs žmogus, medikai sako, kad tai ankstyvos formos liga.
„Pats amžius yra rizikos veiksnys. Kiekvienas penkmetis tą riziką padidina. Iki 65 metų demencijos sindromas yra gana retas, nesiekia nė 1 proc. Tarp vyresnių nei 65 metų žmonių demencijos sindromas yra būdingas 5–10 proc. gyventojų“, – sako LSMU Kauno ligoninės gydytoja geriatrė prof. Jūratė Macijauskienė.
Deja, neįmanoma sužinoti, ar ateityje konkrečiam žmogui gresia susirgti Alzheimerio liga.
„Tokio tyrimo nėra. Mes diagnozuojame tik klinikinę Alzheimerio ligą, kai žmogus skundžiasi atminties, dėmesio sutrikimais, keičiasi kasdienė veikla, atsiranda kitų simptomų“, – pasakojo „Affidea“ klinikos gydytoja neurologė Vaineta Valeikienė.
„Sveikatos kodas“. Kas pavojinga vaisingumui?
Jeigu žmogui diagnozuota Alzheimerio liga, ji neišvengiamai progresuos. Vienintelis klausimas – kaip greitai?
„Kuo anksčiau nustatome ligą, tuo veiksmingesnis gali būti paskirtas medikamentinis ir nemedikamentinis gydymas. Šiuo metu Alzheimerio ligai gydyti yra registruotos dvi vaistų grupės. Deja, jie pačios ligos neišgydo, bet veikdami patogenetinius mechanizmus jie gali sustabdyti ligos progresavimą“, – paaiškino J. Macijauskienė.
Susiję straipsniai
Ankstyva diagnostika padeda sulėtinti progresavimą
„Žinoma, siekiama surasti efektyvių vaistų. Europos vaistų agentūrai yra pateikti ir registracijos laukia naujos grupės vaistai, kurie JAV yra patvirtinti“, – pridūrė profesorė.
Manoma, kad anksti pastebėjus Alzheimerio ligą, jos progresavimą įmanoma sulėtinti 10 ar net 20 metų.
Deja, pasitaiko atvejų, kai Alzheimerio liga suserga žmonėms, kuriems, senatvė, rodos, dar toli.
„Mano jauniausia pacientė buvo 44-erių metų. Kartais ligą nustatome iki 50-ojo gimtadienio. Kitam būna 52-eji arba 53-eji“, – teigė V. Valeikienė.
Pravartu lavinti smegenis
Skaitymas, rašymas ir kalbų mokymasis gali sumažinti demencijos riziką beveik 40 proc., teigiama šiemet paskelbtame tyrime.
JAV mokslininkai nustatė, kad protą stimuliuojanti veikla susijusi su mažesne Alzheimerio ligos rizika ir lėtesniu kognityviniu nuosmukiu.
Tyrimo autorė Andrea Zammit iš Rush universiteto medicinos centro Čikagoje teigė, kad išsiugdyta aistra mokytis visą gyvenimą gali padėti išvengti Alzheimerio ligos, kuri yra dažniausia demencijos forma.
Tyrėjai stebėjo 1939 senjorus, kurių vidutinis amžius buvo 80 metų ir kurie nesirgo demencija. Dalyviai buvo stebimi vidutiniškai aštuonerius metus. Senjorai atsakė ir į klausimus apie savo vaikystę.
Mokslininkai domėjosi, ar jie skaitė knygas, laikraščius, namie turėjo atlasų, mokėsi užsienio kalbų ilgiau nei penkerius metus.
Jų taip pat buvo klausiama, ar sulaukę 40 metų jie turėjo knygų namie, prenumeravo žurnalus, kaip dažnai lankėsi bibliotekoje ar muziejuje.
Tyrėjai nustatė, kad proto lavinimas visą gyvenimą buvo susijęs su 38 proc. mažesne Alzheimerio ligos rizika.
Jeigu žmogus stimuliavo protą, Alzheimerio liga jam išsivystė vidutiniškai 94 metų amžiaus, o tiems, kurie nustojo mokytis – sulaukus 88 metų.