Liepos pradžioje „Canadian Medical Association Journal“ paskelbta neįprasto atvejo ataskaita. Infekcinių ligų gydytojai patvirtino, kad 11 metų berniukas mirė nuo pasiutligės. Pasak medikų, mirties tikriausiai būtų buvę galima išvengti, jei žmonės geriau žinotų, kaip plinta šis virusas.
Nevežė berniuko pas gydytojus
2024 m. šeima atostogavo Ontarijo provincijoje ir apsistojo svečių namelyje. Deja, vieną rytą vaikas pabudo ir suprato ant veido esant šikšnosparnį. Berniukas sparnuotį nuvijo, o tėvas greitai jį pagavo į puodą ir paleido į lauką.
Tėvai ant sūnaus veido nematė jokių įbrėžimų ar įkandimo žymių. Jie taip pat nepastebėjo, kad šikšnosparnis būtų elgęsis keistai. Todėl tėvai atmetė galimybė, kad jų sūnus galėjo užsikrėsti pasiutlige, ir nenuvežė jo pas gydytoją.
Iš tikrųjų, Kanadoje pasiutligė yra ypač reta. Nuo 1924 m. užfiksuoti tik 28 dokumentuoti atvejai, o paskutinis patvirtintas atvejis Ontarijuje datuojamas 1967 m.
Ekspertai rašė, kad pasiutligės kamuojami šikšnosparniai gali elgtis neįprastai – pavyzdžiui, pasirodyti dieną, ilsėtis ant žemės, sunkiai skristi arba lengvai prisileisti žmogų. Tačiau medikai pabrėžė, kad tokio elgesio nebuvimas nebūtinai leidžia atmesti pasiutligę.
Jie pažymėjo, kad nors Šiaurės Amerikoje pasiutligę platina skunsai, meškėnai ir lapės, pagrindinė grėsmė yra šikšnosparniai. Įkandimai ir įbrėžimai dažnai būna tokie nežymūs, kad jų lengva nepastebėti.
Žmogus taip pat gali užsikrėsti, jei į žaizdas, akis, nosį ar burną patenka šikšnosparnių seilių.
Vaistų nėra
Praėjus 19 dienų po susidūrimo su šikšnosparniu, berniukui pasireiškė dilgčiojimas, tirpimas ir patinimas dešinėje veido pusėje. Iš pradžių jis buvo išrašytas iš ligoninės priėmimo su įtariama herpes gingivostomatito diagnoze, tačiau apie kontaktą su šikšnosparniu išgirdęs gydytojas kreipėsi į vietines tarnybas ir klausė, ar nereikėtų skirti vaistų nuo pasiutligės.
Deja, kitą rytą berniuko būklė pablogėjo ir jis buvo paguldytas į intensyviosios terapijos skyrių, o tarp medikų sustiprėjo pasiutligės nuojauta. Magnetinio rezonanso tyrimas (MRT) atskleidė smegenų kamieno pažeidimus, o papildomi tyrimai leido patvirtinti pasiutligės diagnozę.
Nors medikai svarstė galimybę suleisti pasiutligės antikūnus tiesiai į berniuko smegenis, ypač invazyvus procedūros pobūdis ir nenustatytas veiksmingumas paskatino šeimą ir medikus nesiimti tolesnio gydymo.
Pasiutligės virusas paprastai turi gana ilgą inkubacinį laikotarpį, kol pasireiškia pirmieji simptomai, tačiau kai jie atsiranda, nėra jokio gydymo, ir dažniausiai liga baigiasi mirtimi.
Jei gydytojai įtaria, kad kam nors įkando ar odą apdraskė šikšnosparnis, kuo greičiau taikoma pasiutligės postekspozicinė profilaktika (PEP). Kaip teigia gydytojai, ji beveik visada būna veiksminga ir apsaugo nuo ligos.
„Ankstyvas užsikrėtimo atpažinimas ir savalaikė PEP išlieka vienintele veiksminga pasiutligės prevencijos priemone“, – pabrėžiama atvejo ataskaitoje.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.