Po skrandžio tyrimų – neįprastas gydymas: medikai sugirdė pacientei kelis litrus kolos

Šiuos simptomus ji bandė palengvinti dviem įprastais nereceptiniais vaistais nuo rūgšties refliukso, tačiau savigyda nepadėjo.

Medikai atkreipė dėmesį, kad praėjusiais metais pacientė pradėjo vartoti semaglutidą. Tai GLP-1 receptorių agonistu grupei priskiriamas vaistas, panašus į „Ozempic“. Šie injekciniai vaistai vartojami 2 tipo diabetui gydyti ir padeda valdyti svorį. Šiuo atveju moteris sirgo 2 tipo diabetu ir nutukimu.

Nuo vaistų vartojimo pradžios ji numetė apie 18 kilogramų, tačiau, kaip pastebėjo pati, svorio kritimas paskutinį mėnesį paspartėjo.

Gydytojai atliko pacientės pilvo ir dubens kompiuterinę tomografiją. Tyrimas parodė, kad tulžies latakai, kuriais tulžis pernešama iš kepenų į tulžies pūslę ir plonąją žarną, buvo šiek tiek išsiplėtę.

Virškinamaje trakte gydytojai pastebėjo neaiškų darinį, tačiau žarnynas nebuvo visiškai užsikimšęs. Tiesa, skrandis atrodė šiek tiek išsitempęs dėl „pusiau kietos medžiagos“ nešiojimo.

Norėdami geriau suprasti pacientės situaciją, medicinos komanda panaudojo magnetinio rezonanso cholangiopankreatografiją – neinvazinį vaizdinį tyrimą, kurio metu tiriami tulžies latakai, tulžies pūslė, kasa ir kasos latakai.

Gauti vaizdai patvirtino, kad tulžies latakai buvo išsiplėtę, ir atskleidė skrandyje esant darinį. Tuomet gydytojai endoskopu ištyrė viršutinį virškinamąjį traktą nuo stemplės iki plonosios žarnos viršaus.

Endoskopijos metu moters skrandyje buvo rasta didelė masė – skrandžio bezoaras. Taip vadinama pilnai nesuvirškintų medžiagų, tokių kaip plaukai, augalų skaidulos ar vaistai, sankaupa, susidariusi skrandyje arba žarnyne.

Semaglutidas ir kiti GLP-1 agonistai paprastai sulėtina skrandžio turinio ištuštinimo į žarnyną greitį. Moteris šio vaisto vartojimą nutraukė, kai ji buvo paguldyta į ligoninę.

Kai nustatomas bezoaras, šią masę bandoma ištirpinti, kol ji dar yra skrandyje. Medikų patirtis rodo, kad geras būdas tai padaryti – duoti pacientui gazuoto gėrimo.

„Surinkti duomenys paremia 3 litrų kolos skyrimą per burną arba per nazogastrinį vamzdelį 12 valandų laikotarpiu“, – atvejo ataskaitoje pažymėjo gydytojai.

„Nėra gerai suprasta, koks mechanizmas tiksliai lemia bezoaro ištirpimą“, – priduria medikai.

Dėl pacientės diabeto istorijos jai buvo duota dietinės kolos. Ji taip pat nemėgo gazuotų gėrimų, todėl įprastas 3 litrų kolos kiekis buvo sumažintas iki 1,5 litro.

Antrą dieną po šio gydymo pradžios pacientė pastebėjo „tempimo“ pojūtį pilve, po kurio palengvėjo pykinimas ir diskomfortas pilve. Endoskopinis tyrimas parodė, kad bezoaras nebebuvo įstrigęs jos skrandyje.

Moteris ligoninėje ėmė laikytis įprastos mitybos ir, išrašius namo, nebejautė pykinimo, vėmimo ar pilvo skausmo. Ji nebevartojo semaglutido, bet jai buvo paskirti vaistai nuo rūgšties refliukso, kuriuos reikėjo vartoti kasdien. Moteris pranešė, kad išrašius iš ligoninės padidėjo jos apetitas, o per kelis mėnesius svoris šiek tiek atsistatė.

Atvejo ataskaitoje pažymima, kad skrandžio bezoarai yra gana reti. Jie aptinkami mažiau nei 0,5 proc. viršutinio virškinamojo trakto endoskopijų metu. Dažni šios būklės simptomai, tokie kaip skausmas, pykinimas, vėmimas ir diskomfortas pilve, taip pat pasireiškia ir sergant daugeliu dažnesnių sutrikimų, todėl nebūtinai rodo bezoaro buvimą.

Dažniausiai pasitaikantis skrandžio bezoaro tipas yra sudarytas iš augalinių skaidulų ir vadinamas „fitobezoaru“. Valgant daug tam tikrų maisto produktų, pavyzdžiui, persimonų, ananasų, razinų ar salierų, gali padidėti fitobezoarų susidarymo rizika, nes šiuose augaluose yra didelė nevirškinamų komponentų, tokių kaip celiuliozė, ligninai ir tam tikri taninai, koncentracija.

Tačiau įvairios medicininės būklės, procedūros ir vaistai taip pat gali padidinti bezoarų riziką. Tai apima anatominius pokyčius, susijusius su bariatrinėmis ar kitomis skrandžio operacijomis, autonominės nervų sistemos pažeidimus ir vaistus, kurie sukelia uždelstą skrandžio ištuštinimą. Aptartu atveju dėl bezoaro atsiradimo greičiausiai kaltas semaglutidas, o gydymo nutraukimas padėjo išspręsti problemą.

Kola taip pat padėjo. Nors toks gydymas teoriškai skamba keistai, tai yra pageidaujamas pirmas medikų pasirinkimas, laikomas geresniu variantu nei invazyvi procedūra, kai fiziškai susmulkinamas paciento skrandyje esantis bezoaras.

„Iš maisto medžiagų susidariusius bezoarus iš pradžių galima gydyti duodant kolos pacientams, kurių būklė yra kliniškai stabili, – teigiama ataskaitoje. – Ši intervencija paprastai yra ekonomiškai efektyvi ir susijusi su mažesne komplikacijų rizika nei invazinės procedūros.“