Kaklo echoskopija – greitas ir neinvazinis tyrimas, galintis išgelbėti žmogaus gyvybę. Šis kraujagyslių ultragarsinis tyrimas padeda gydytojui įvertinti insulto riziką. Pasak medikų, jis yra būtinas visiems, kurie perkopė 40-metį.

„Labiausiai suklusti ir atlikti kaklo echoskopiją vertėtų tiems žmonėms, kurie turi nustatytų kraujotakos sistemos ligų rizikos veiksnių. Jie yra gerai žinomi – padidėjęs arterinis kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, didesnė gliukozės koncentracija ar jau nustatytas cukrinis diabetas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Sveikatos kodas“ pasakojo japonų medicinos centro „Saisei“ gydytojas kardiologas Mindaugas Lizaitis.

Prie rizikos veiksnių medikai taip pat priskiria rūkymą, alkoholio vartojimą ir hipodinamiją. Tai reiškia raumenų krūvio ir bendro organizmo motorinio aktyvumo sumažėjimą. Paprasčiau tariant, žmogus nejuda pakankamai.

Gyvensenos nulemti rizikos veiksniai sukelia apie 90 proc. visų insultų, sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) gydytoja neurologė Inga Slautaitė.

[[ge:lrytas:lrytas:41657546]]

„Arterinė hipertenzija, kuri yra plačiai paplitusi, insulto riziką padidina maždaug penkis kartus. O retesnis susirgimas – prieširdžių virpėjimas, t.y. širdies ritmo sutrikimai – insulto riziką padidina net 17 kartų“, – sako I. Slautaitė.

Arterijų būklės atspindys

Kaklo kraujagyslių echoskopija yra greitas, patikimas ir visiškai neskausmingas tyrimas. Ultragarsu tikrinamos kaklo kraujagyslės, miego ir slankstelinės arterijos, kraujo tekėjimo greitis bei kaklo limfmazgiai.

Pasak kardiologo M. Lizaičio, tyrimas padeda įvertinti, ar kaklo kraujagyslėse nėra aterosklerotinių plokštelių. Gydytojai taip pat patikrina kraujagyslių standumą ir ar jos nėra susiaurėjusios.

[[ge:lrytas:lrytas:42944892]][[ge:lrytas:lrytas:43125332]][[ge:lrytas:lrytas:43022052]]

„Kraujo tekėjimo greitis leidžia įvertinti, ar tas susiaurėjimas yra reikšmingas. Galbūt jis matomas akimi, bet kraujotaka yra patenkinama“, – paaiškina M. Lizaitis.

Jo teigimu, kaklo sritis – patogi kraujagyslių apžiūrai, todėl galima paprasčiau ir patikimiau nustatyti, kiek pažengusi paciento aterosklerotinė liga.

I. Slautaitė pažymi, kad kaklo srities kraujagyslėse pastebėjus aterosklerotines plokšteles ir įvertinus kitus rizikos veiksnius, pacientui gali būti paskirtas stebėjimas ir rizikos veiksnių korekcija.

Pažeidimai kaklo kraujagyslėse leidžia manyti, jog kimštis pradėjo ir širdies, inkstų, kojų ar net smegenų kraujagyslės.

„Tai yra savotiškas visų organizmo arterijų būklės atspindys“, – sako M. Lizaitis.

Parodo, ar reikia operacijos

Pastebėjus pavojų, kaklo echoskopija gali būti atliekama kas 3–5 metus, kad būtų galima įvertinti, ar paskirtas gydymas duoda norimų rezultatų.

„Kaklo kraujagyslės, ypač išsišakojimas į vidinę ir išorinę miego arteriją yra tipinė vieta, kur „mėgsta“ nusėsti aterosklerotinės plokštelės. Taip yra nes, išsišakojimų vietose kraujotaka šiek tiek lėtesnė. Mums tai yra patogi vieta įvertinti, ar žmogaus kraujagyslėse jau prasidėjo aterosklerotiniai procesai“, – sako M. Lizaitis.

I. Slautaitė reguliariai atlikti kaklo echoskopiją pataria visiems, kurie jau patyrė miokardo infarktą, insultą, giliųjų venų trombozę ar plaučių emboliją.

[[ge:lrytas:lrytas:43151539]]

„Apie 20 proc. visų kraujotakos sutrikimų sukelia būtent įvairūs kaklo kraujagyslių pažeidimai, aterosklerotinės plokštelės, susiaurėjimai. Šito tyrimo metu mes galime tiksliai nustatyti, kokiu laipsniu yra išreikšta aterosklerozė kaklo arterijose, ar yra reikšmingų stenozių. Nuo to, žinoma, priklausys ir tolesnis paciento gydymas“, – dėsto I. Slautaitė.

Jeigu gydytojai nustato, kad pacientas patyrė insultą, o kaklo arterijos buvo susiaurėjusios daugiau nei 70 proc., vaistų gali neužtekti. Tuomet medikai dažnai skiria operacinį gydymą.

Kaklo arterijų echoskopija gali praversti net jei tiesiog jaučiate galvos svaigimą.

„Iš kaklo kraujagyslės atsišakoja ir į stuburą. Kartais būna specifiniai neurologiniai sutrikimai, susiję su būtent tos kraujagyslės pažeidimu. Tuomet gali pasireikšti galvos svaigimas, koordinacijos sutrikimai“, – paaiškina M. Lizaitis.

Kardiologas kreipėsi į visus, kam virš 40 metų: insulto riziką galima įvertinti per 20 minučių