Santaros klinikų gydytoja endokrinologė Beatričė Vileišytė paaiškina, kad diabetas, nutukimas ir dislipidemija – pagrindiniai rizikos veiksniai metabolinei kepenų ligai išsivystyti.
Daugumai diabeto pacientų išsivysto kepenų pažeidimai
Skrandyje virškinami angliavandeniai virsta gliukoze, kuri patenka į kraują. „Tuo metu kasa gamina insuliną, kuris yra kaip raktas, leidžiantis gliukozei iš kraujo patekti į ląsteles. Taip mūsų audiniai, pavyzdžiui, raumenys yra aprūpinami energija“, – viešos paskaitos metu dėstė B. Vileišytė.
Susiję straipsniai
Tačiau jei žmogus turi antsvorio, serga nutukimu, riebalai didina audinių atsparumą insulinui. Tai reiškia, kad gliukozė iš kraujo nebegali patekti į audinius ir kaupiasi kraujyje. Tuo metu kasa padidina insulino gamybą – organizmas taip siekia panaikinti gliukozės perteklių.
Dėl to kepenyse pradeda kauptis riebalai. Kepenų suriebėjimas labiau būdingas vidutinio amžiaus (40–70 metų) žmonėms. Dažnu atveju nebūna jokių simptomų, bet daliai pasireiškia nuovargis, maudimas po dešiniuoju šonkaulių lanku, mieguistumas po valgio, energijos trūkumas.
Bėda, kad tai niekuo neypatingi požymiai, jie būdingi ir eilei kitų ligų. Laimei, apie prastėjančią kepenų būklę įspėti gali kraujo tyrimai.
„Kai konsultuoju pacientus, pastebiu, kad jie net nebūna girdėję, jog kepenų pažeidimai yra diabeto komplikacija. Bet endokrinologijos srityje tam skiriama vis daugiau dėmesio“, – pabrėžė B. Vileišytė.
Pasak jos, 2 iš 3 diabetu sergančių žmonių patiria metabolinį kepenų pažeidimą. 1 iš 5 turės reikšmingą kepenų fibrozę, kuri gali išsivystyti iki kepenų cirozės. Tačiau šie duomenys paremti JAV statistiką. Gydytojos teigimu, Rytų Europoje situacija, tikriausiai, dar liūdnesnė.
„Mes manome, kad 80 proc. sergančiųjų diabetu gali turėti kepenų pažeidimą. Jei žmogus turi diagnozuotą diabetą, tas rizikas reikia suprasti ir priimti labai rimtai“, – sakė B. Vileišytė.
Raudona pavojaus vėliava
Svorio kontrolė, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas – pamatas diabeto valdymui.
„Jei jums diagnozuotas diabetas, laikydamiesi šitų taisyklių jūs rūpinsitės kepenų sveikata, padėsite širdžiai ir geriau kontroliuosite diabetą“, – akcentavo gydytoja endokrinologė.
Ji taip pat išskyrė miego svarbą. Nereguliarus miego režimas yra siejamas su blogesniais gliukozės rodikliais. Todėl B. Vileišytė patarė dėl patiriamų miego sutrikimų pasitarti su gydytoju.
„Mes nuolat pabrėžiame, koks svarbus yra fizinis aktyvumas. Bet mane labai nustebino statistika, kad vidutinio amžiaus žmogus, kuris serga II tipo cukriniu diabetu, dažniausiai turės fizinio aktyvumo lygį, kuris atitinka 10 metų vyresnio žmogaus, nesergančio diabetu.
Vadinasi, jei žmogui yra 50 metų, jam diagnozuotas diabetas, labai tikėtina, kad jo fizinis pajėgumas bus kaip 60-mečio. Tai yra baisu. Tokie faktai turėtų suveikti kaip raudona pavojaus vėliava, įrodymas, kaip svarbu yra neatidėlioti ir pradėti gyvensenos pokyčius“, – dėstė B. Vileišytė.
Diabeto vaistai padeda ir kepenims
Ji tęsė, kad gyvenimo būdo veiksniai svarbūs, tačiau diabeto kontrolei reikšmingos įtakos turi ir vaistai. Gydytojos patirtis rodo, kad diabeto pacientai kasdienybėje dažniausiai nejaučia, kol neišsivysto ligos komplikacijos. Tai daro meškos paslaugą, nes žmonės rimtai nežiūri į gydymą.
„Šiais laikais mes turime įvairių vaistų, dar niekada nebuvo tokio didelio pasirinkimo ir galimybių optimaliai kontroliuoti gliukozę. Nereikėtų pamiršti, kad diabetas yra liga. Ne veltui sakoma, kad ji yra „tylusis žudikas“ – ši liga sukelia aibę sveikatos problemų. Savailaikis ir optimalus diabeto gydymas yra būtinas“, – akcentavo B. Vileišytė.
Ji pridūrė, kad pastebėtas ir papildomas dalies diabeto vaistų poveikis – jie padeda kepenims.
Pasak gydytojos, GLP-1 grupės medikamentai reikšmingai sumažina suriebėjusių kepenų ligos dažnį ir jos progresavimą.
„SGLT2 inhibitoriai, kurie skiriami labai daug žmonių, taip pat reikšmingai sumažina kepenų suriebėjimo dažnį“, – tvirtino B. Vileišytė.
Gydytoja įspėjo, kad pacientui diagnozavus kepenų cirozę, susitraukia ir diabeto gydymo galimybės: belieka skirti insulino terapiją.
„Būna jautrūs pokalbiai su pacientais, jie savęs klausia, kodėl atėjo iki šito taško. Bet neįmanoma atsukti laiko atgal“, – pasakojo B. Vileišytė.
Savailaikiai gyvenimo būdo pokyčiai ir laiku paskirtas diabeto gydymas leidžia išvengti metabolinės kepenų ligos progresavimo.