Kaitinimasis saulėje – tai proga žmogaus organizmui pasigaminti vitamino D. Bet dažnai tai sukelia odos uždegimą. Kuo šis uždegimas yra pavojingas?

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovas medicinos mokslų daktaras Tadas Raudonis patikino, kad ultravioletiniai spinduliai reikalingi žmogaus organizmui, bet kartu įspėjo, kokį poveikį jie turi.

Sveika 10–15 minučių per dieną lepintis saule, tačiau ilgesnis buvimas saulėkaitoje papildomos naudos neduoda, nes gali sukelti odos pažaidą – nudegimą. Ultravioletiniai spinduliai pažeidžia odos ląstelių DNR, taip pat skatina laisvųjų radikalų susidarymą.

Ypač pavojinga, jei stiprūs nudegimai įvyksta vaikystėje, paauglystėje. Tokie nudegimai reikšmingai didina riziką ateityje išsivystyti melanomai.

[[ge:lrytas:lrytas:43167208]]

– Kodėl yra sakoma, kad oda turi atmintį? – paklausiau gydytojo T.Raudonio.

– Odos vėžio pagrindinis rizikos veiksnys – per visą gyvenimą sukauptas ultravioletinių spindulių kiekis. Pažeidimo pėdsakai mūsų odos ląstelių DNR niekur nedingsta. Kuo daugiau UV spindulių vaikystėje, tuo daugiau apgamų turėsite būdami suaugę. O kiekvienas apgamas turi potencialą gyvenimo eigoje supiktybėti. Taip pat kaupiasi ir kitų veiksnių pažaida – patirti nušalimai, nudegimai, traumos, persirgtos ligos, gyvenimo būdo pėdsakai. Todėl ir sakome, kad oda turi atmintį.

[[ge:lrytas:lrytas:40874030]][[ge:lrytas:lrytas:41829380]][[ge:lrytas:lrytas:42653105]][[ge:lrytas:lrytas:43027049]]

Oda su amžiumi keičiasi – pradeda raukšlėtis, sausėti, plonėti, atsiranda pigmentinių dėmių, įvairių gerybinių darinių. Tokie dariniai kaip strazdanos, pigmentiniai šlakai, kiti gerybiniai dariniai gali būti tik kosmetinis defektas.

Bet reikia atsiminti, kad besikeičianti ir ne vienus metus neišnykstanti pigmentinė dėmė ar apgamas, ar maža ilgai negyjanti žaizdelė gali būti ir odos vėžio ar melanomos ženklas. Todėl rekomenduojame visiems bent kartą gyvenime apsilankyti pas gydytoją dermatovenerologą profilaktinei odos darinių patikrai.

Yra dvi metodikos, kaip atskirti odos darinius, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį. Pirmoji – tai „bjauriojo ančiuko“ taisyklė. Būtina atkreipti dėmesį, jei vienas odos darinys yra kitoks nei visi kiti, skiriasi savo dydžiu, forma, spalva ar pokyčiais.

Kita gydytojų naudojama metodika – ABCDE taisyklė, kuri remiasi aiškiais darinių vertinimo kriterijais: A – asimetrija, B (angl. Border) – nelygūs, dantyti kraštai, C (angl. Color) – viename darinyje kelios spalvos, pavyzdžiui, ruda, juoda, pilka, raudona, D – diametras, kuris yra didesnis nei 6 milimetrai, nors melanoma gali būti ir mažesnė, E – evoliucionuojantis, tai yra besikeičiantis, darinys.

Jei pastebime, kad ant odos atsirado naujas greitai augantis darinys, kurio forma, spalva keičiasi, jei jis pradeda kraujuoti, visi šie požymiai rodo, jog negalima delsti ir manyti, kad tai savaime praeis.

– Kodėl melanoma yra vienas agresyviausių piktybinių navikų? Koks yra sergamumas melanoma Lietuvoje?

– Kasmet šalyje nustatoma apie 500 naujų melanomos atvejų. Ji vystosi iš pigmentinių ląstelių melanocitų, kurių yra apgamuose ir odoje. Jei melanoma nustatoma ankstyvos stadijos, ji visiškai pagydoma chirurgiškai. Vėlesnėse stadijose melanoma linkusi greitai metastazuoti, todėl jai būdingas didelis mirštamumo rodiklis.

Nors ir turime keletą inovatyvių vaistų, jie dažniausiai tik prailgina gyvenimo trukmę, o kartais tai yra tik keliolikos mėnesių klausimas.

Melanoma dažnai serga jauni pacientai, pavyzdžiui, vien šiemet Santaros klinikose melanoma buvo diagnozuota dviem paaugliams. Ypač skaudu būna matyti jauną, 30–40 metų, žmogų, kuriam nustatoma pažengusi melanoma. Ji greitai plinta į limfmazgius, todėl metastazės vystosi kituose organuose.

Žmonės dažnai nėra tokie pastabūs ir nepamato besikeičiančio apgamo, todėl neretai šis piktybinis navikas aptinkamas atsitiktinai. Pirminis melanomos židinys kartais gali būti, pavyzdžiui, burnos, akių, tiesiosios žarnos gleivinėje. Tokiu atveju melanoma nustatoma, kai jau yra išplitusios metastazės. Todėl odos darinių apžiūra – visų pirma savarankiškai, o vėliau jau pas šeimos gydytoją ar dermatovenerologą – yra pirminis melanomos prevencijos būdas.

[[ge:lrytas:lrytas:43232773]]

– Dar viena odos piktybinio naviko rūšis yra bazalioma. Kodėl ji dažniausiai išsivysto veido srityje?

– Bazalioma, arba bazinių ląstelių karcinoma, yra dažniausia odos vėžio forma, netgi ir viena dažniausių onkologinių ligų.

Įtarimų dėl bazaliomos gali kilti, jei atsiranda perlinis, blizgantis gumbelis su smulkiomis kraujagyslėmis paviršiuje, negyjantis spuogelis ar žaizdelė, kuri kartais kraujuoja, užsideda šašas, bet ji niekada neužgyja, o ilgainiui tik plečiasi.

Gera žinia yra ta, kad bazalioma beveik nemetastazuoja, tai lėtai augantis navikas, todėl yra gera prognozė. Dažniausiai viskas pasibaigia atlikus operaciją.

Bazalioma neretai atsiranda veido srityje, pavyzdžiui, nosyje, aplink akis, ausyse, taip pat kakle, galvos odoje, ant pečių. Tai kūno vietos, kurios gauna daugiausia ultravioletinių spindulių, o tai ir yra pagrindinis šio vėžio rizikos veiksnys.

– Bet būna ir taip, jog žmogus mėgsta vilkėti marškinius ilgomis rankovėmis ir neįtaria, kad ant nugaros turi piktybinį auglį. Kaip tai įmanoma paaiškinti?

– Tai lemia ir kiti rizikos veiksniai, pavyzdžiui, gyvenimo būdas, imuninės sistemos būklė, todėl vien saugotis saulės neužtenka.

Svarbi yra savitikra – kartą per mėnesį pasiėmus veidrodį į rankas atidžiai apžiūrėti savo odą, atkreipiant dėmesį į tokias vietas kaip nugara, sėdmenys, tarpupirščiai. Pastebėjus odos pakitimų reikėtų juos nufotografuoti ir planuoti vizitą pas šeimos gydytoją, o bent kartą gyvenime – ir pas dermatovenerologą.

– Yra tokių odos darinių, kurie išduoda prasidėjusį senėjimą. Ką daryti? Ar būtina juos šalinti?

– Seborėjinės keratozės – vienas dažniausių tokių gerybinių darinių, jų paviršius būna šiurkštus, neretai jos atrodo kaip priklijuotos prie odos, gali būti nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų dydžio, jos vystosi ant liemens, nugaros, krūtinės, veido ar kaklo.

Su amžiumi seborėjinių keratozių daugėja, kaip ir papilomų, hemangiomų, pigmentinių šlakų.

Tai gerybiniai dariniai, jiems nekyla pavojus supiktybėti. Jei jie netrukdo gyventi, nesukelia niežėjimo, kraujavimo, galima su jais gyventi. Nerekomenduojame jų krapštyti ar naikinti liaudies medicinos būdais. Tai turėtų įvertinti tik gydytojas.

[[ge:lrytas:lrytas:43232784]]

– Kaip dažnai jūsų praktikoje pasitaiko tokių atvejų, kai iš pradžių žmogus dėl odos darinio kreipiasi į kosmetologijos kabinetą, kur jam yra šalinamas darinys, o kai ateina pas jus, matote jau užleistą odos vėžio atvejį?

– Taip būna, pavyzdžiui, neseniai gavau patologijos specialisto atsakymą, kad pacientei kaktoje išsivystė bazalioma, nors prieš tai ji gydėsi žaizdelę pas kosmetologę. Turime bėdų, kai odos darinių šalinimu užsiima kosmetologai ar kiti nekvalifikuoti specialistai. Iš tikrųjų odos darinius šalinti lazeriu ar kitu būdu įmanoma tik tada, kai gydytojas dermatovenerologas juos įvertina dermatoskopu.

– Oda yra didžiausias žmogaus organas, dažnai neįvertiname, kad ji gali būti lengvai pažeidžiama. Kaip palaikyti odos sveikatą?

– Visų pirma būtina apsauga nuo saulės, nes ultravioletiniai spinduliai yra pripažintas kancerogenas, jie mus veikia, kai kasdien einame ar važiuojame į darbą, bėgiojame ar leidžiame laiką lauke. Svarbiausia priemonė – kasdienis apsauginio kremo nuo saulės naudojimas. Nesvarbu, ar lauke yra pliusinė, ar minusinė temperatūra, ar šviečia saulė, ar dangų užkloję debesys.

Bėda ta, jog Lietuvos gyventojai vis dar mano, kad apsauginis kremas nuo saulės būtinas tik vykstant žiemą slidinėti į kalnus ar ilsintis vasarą paplūdimyje prie kokios nors šiltos jūros.

Apsauginis kremas nuo saulės, kurio etiketėje SPF yra 50, būtinas kasdien, nes ultravioletiniai spinduliai skatina odos raukšlėjimąsi, sausėjimą, pigmentacijos atsiradimą, o tai sendina odą ir didina grėsmę vėliau susirgti odos vėžiu.

Kitos priemonės, kurios padeda palaikyti sveiką odą, yra sveikai maitintis, gerti daug skysčių, nerūkyti, gerai išsimiegoti. Taip pat svarbu kasdien prausti odą ir ją drėkinti. Jei rytą pasitepame kremu nuo saulės, vakare turime naudoti odą drėkinančią priemonę, atkuriančią per dieną sukauptas pažaidas.

Moterims toks ritualas yra įprastas, bet vyrams dar dažnai jis atrodo keistas. Kenčiantys nuo aknės paaugliai taip pat mano, kad rūpintis savo oda nėra vyriškas užsiėmimas. Ne tik paaugliams, bet ir suaugusiems vyrams kartais būna sunki užduotis išaiškinti, kad būtina kasdien naudoti specialų veido prausiklį ir rytą tepti odą apsauginiu kremu nuo saulės, o vakare naudoti drėkinamąjį kremą.

Drėkinamojo kremo sudėtis gali būti įvairi. Kokią priemonę pasirinkti, gali patarti vaistinės specialistas, nes kosmetikos priemones verta pirkti vaistinėse, o ne prekybos centruose. Odos priežiūra yra svarbi, kaip ir kasdienis dantų valymas.

Odos vėžį išduoda ne tik apgamas: gydytojas patarė, kaip ligą pastebėti, kol dar nevėlu