Kodėl RICE principas, taikytas 40 metų, laikomas pasenusiu
Nuo 1978 metų standartinė pirmoji pagalba po traumos buvo RICE principas: poilsis, ledas, suspaudimas ir kojos kėlimas (angl. Rest, Ice, Compression, Elevation). 2020 metais Didžiosios Britanijos sporto medicinos žurnalas British Journal of Sports Medicine pristatė naują metodiką PEACE & LOVE, paremtą naujausiais audinių gijimo tyrimais.
„Daug pacientų vis dar mano, kad po traumos geriausia yra ledas ir visiškas poilsis. Naujausi tyrimai rodo, kad uždegimas pirmomis dienomis yra būtinas natūralaus gijimo etapas. Stabdydami jį sisteminiais priešuždegiminiais vaistais ar per dideliu šalčio kiekiu, prailginame sveikimo laiką“, – sako „Ortopro“ klinikos ortopedas traumatologas Matas Urmanavičius.
Susiję straipsniai
Kaip atskirti patempimą nuo sunkesnės traumos
Prieš pradedant gydymą svarbu nustatyti, kokia trauma įvyko. Patempimo požymiai skiriasi nuo sunkesnės traumos – lūžio ar visiško raiščio plyšimo.
Patempimą galima įtarti, jei:
- skausmas jaučiamas išorinėje čiurnos pusėje, ties išsikišusiu kaulo gumburėliu (kulkšnimi);
- patinimas atsiranda ne iš karto, o palaipsniui, per kelias valandas;
- ant sužeistos kojos galima šiek tiek atsiremti, nors juntamas skausmas;
- čiurnos forma nepakitusi, deformacijos nematyti;
- traumos metu nebuvo girdėti garsaus pokštelėjimo.
„Naudinga vadovautis Otavos taisyklėmis, kurios visame pasaulyje padeda nuspręsti, ar reikalinga rentgenograma. Jei žmogus negali paeiti keturių žingsnių nei iškart po traumos, nei praėjus kelioms valandoms, arba jaučia stiprų skausmą spaudžiant kaulinius čiurnos taškus, tai signalas kreiptis į specialistą“, – aiškina gydytojas.
Kaip gydyti čiurnos patempimą pagal PEACE & LOVE metodiką
PEACE & LOVE metodika skirstoma į dvi fazes.
Pirmąsias 1–3 dienas taikoma PEACE fazė: krūvio ribojimas, tik dalinis imobilizavimas esant poreikiui, pvz. standus įtvaras stabilizuojantis čiurną iš šonų. Kojos pakėlimas aukščiau širdies lygio. Priešuždegiminių vaistų – ibuprofeno, diklofenako – vengimas.
Praėjus pirmosioms dienoms prasideda LOVE fazė: krūvis palaipsniui grąžinamas, atliekami pradiniai reabilitacijos pratimai iki skausmo, palaikomas pozityvus požiūris į sveikimą.
„Nauja metodika apima visą sveikimo procesą, ne tik pirminę pagalbą. Ledą galima naudoti saikingai, kai skausmas stiprus, bet ne ilgiau kaip 10–15 minučių vienu kartu. Svarbiausias pokytis – kuo anksčiau saugiai grįžti prie judesio“, – aiškina M. Urmanavičius.
Pakartotinių traumų priežastis – reabilitacijos trūkumas
Klaidingas gydymas nikstelėjus turi ilgalaikių pasekmių. Iki 40 proc. patempusiųjų per metus susižaloja pakartotinai, o dalis jų vėliau susiduria su lėtiniu čiurnos nestabilumu – būkle, kai sąnario sritis jaučiasi silpna ir netvirta, atsiranda skausmas einant nelygiu paviršiumi.
„Į „Ortopro“ kliniką kasdien ateina pacientai, kurie čiurną nikstelėjo prieš metus ar dvejus, o dabar skundžiasi jos nestabilumu. Beveik visada klausimas tas pats: ar po traumos atlikote reabilitaciją? Atsakymas dažniausiai – ne, nes trauma praėjo pati. Čiurna savaime neatgauna nei raumenų stiprumo, nei pusiausvyros – tam reikalinga kineziterapija“, – sako gydytojas.
Kaip sumažinti pakartotinės traumos riziką
Reguliarūs pusiausvyros ir stiprinimo pratimai gali sumažinti pakartotinio patempimo tikimybę iki 50 proc. Tai aktualu sportuojantiems – krepšininkams, tinklininkams, tenisininkams ir padelio žaidėjams, nes čiurnos patempimai sudaro didžiausią dalį šių sporto šakų traumų.
Esant lėtiniam nestabilumui, sportinis įtvaras gali padėti grįžimo prie aktyvios veiklos etape. Jis neturėtų tapti nuolatine priemone: ilgalaikis įtvaro dėvėjimas silpnina raumenis ir skatina nuo jo priklausyti.
„Įtvaras neapsaugo taip, kaip tinkamai išlavinti raumenys. Kineziterapija yra pagrindinis ilgalaikis sprendimas, ne įtvaras ar vaistai“, – priduria M. Urmanavičius.
Įsitikinimas, kad čiurnos trauma praeis savaime, pacientams dažnai kainuoja metus trunkančias problemas. Tinkamai atlikta reabilitacija po pirmojo patempimo padeda išvengti lėtinio nestabilumo.