Ne visi ŽPV tipai vienodi: genotipavimas atskleidžia skirtingą gimdos kaklelio vėžio riziką

ŽPV tyrimų duomenų analizė rodo, kad vien teigiamas ŽPV rezultatas ne visada suteikia pakankamai informacijos apie moters riziką – svarbu žinoti konkretų viruso tipą ir stebėti, ar infekcija išlieka laikui bėgant.

Nuo 2022 metų, Lietuvoje pradėjus valstybės finansuojamoje gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje taikyti aukštos rizikos ŽPV tyrimą kaip pirminį patikros metodą 35–59 metų moterims, VPC atliko daugiau kaip 100 tūkst. ŽPV tyrimų, įskaitant valstybės finansuojamus ir mokamus tyrimus. Analizuojant 16,3 tūkst. ŽPV teigiamų tyrimų rezultatus nustatyta, kad daugiau nei 70 proc. ŽPV teigiamų tyrimų buvo nustatyti kiti aukštos rizikos ŽPV tipai, o ne onkogeniškiausiais laikomi ŽPV-16 ar ŽPV-18. Tai patvirtina, kad išsamesnis viruso genotipavimas (genetinis tyrimas, padedantis nustatyti konkrečius genų variantus) suteikia svarbios informacijos vertinant individualią moters situaciją.

Programos metu ŽPV buvo nustatomas apie 10 proc. atvejų. Tuo tarpu tarp mokamus ŽPV tyrimus pasirinkusių moterų teigiamų rezultatų dalis siekė apie 30 proc. Šis skirtumas tikėtinas, nes valstybės finansuojamoje programoje tikrinama bendra pagal amžių atrinkta populiacija, kurioje dauguma moterų neturi nusiskundimų, o mokamus tyrimus dažniau renkasi rizika pasižyminčios ar išsamesnio ištyrimo siekiančios moterys.

Kadangi viena moteris galėjo būti tiriama daugiau nei vieną kartą, skirtingose analizėse buvo vertinamos skirtingos imtys – bendras atliktų tyrimų skaičius, unikalių pacienčių duomenys arba pakartotinai tirtų pacienčių grupės.

Analizuojant daugiau nei 12 tūkst. unikalių pacienčių 2022–2026 metais atliktus genotipuotus ŽPV tyrimus, nustatyta, kad dažniausiai aptiktas ŽPV-16 (23,3 proc. atvejų). Antras pagal dažnį – ŽPV-31 tipas (12,8 proc.), o ŽPV-33, ŽPV-51, ŽPV-52, ŽPV-56, ŽPV-66 ir ŽPV-68 tipai nustatyti maždaug 8–10 proc. pacienčių. Tuo tarpu ŽPV-18 nustatytas 6,2 proc. pacienčių ir pagal dažnį nepateko tarp dešimties dažniausiai nustatytų aukštos rizikos ŽPV tipų.

„VPC duomenys nėra nacionalinis visos Lietuvos ŽPV paplitimo registras, tačiau dėl didelės atliekamų tyrimų apimties leidžia vertinti ŽPV tipų pasiskirstymo tendencijas mūsų tiriamoje populiacijoje. VPC atliekamas aukštos rizikos ŽPV genotipavimas leidžia identifikuoti 14 ŽPV tipų ir suteikia gydytojams daugiau informacijos vertinant individualią moters riziką bei parenkant gydymo ar stebėsenos taktiką“, – sako Valstybinio patologijos centro direktoriaus pavaduotoja administravimui Miglė Grigalevičienė.

Žmogaus papilomos virusų grupei priklauso daugiau kaip 200 viruso tipų, iš kurių dalis priskiriami aukštos rizikos tipams. Dauguma ŽPV infekcijų yra laikinos ir per kelerius metus išnyksta savaime.

Tačiau ilgai išliekanti aukštos rizikos ŽPV infekcija yra vienas iš svarbiausių veiksnių, susijusių su ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių ir vėžio išsivystymo rizika. Ikivėžiniais pokyčiais laikomi vidutinio ir didelio laipsnio gimdos kaklelio epitelio pakitimai (medicinoje jie žymimi CIN2, CIN3 ir AIS kategorijomis, o kartu apibūdinami kaip CIN2+). Laiku juos nustačius ir pritaikius gydymą, galima užkirsti kelią vėžio išsivystymui.

VPC atlikta analizė parodė, kad skirtingi aukštos rizikos ŽPV tipai gali būti nevienodai susiję su šiais pokyčiais. Tarp pacienčių, kurioms nustatyta vienguba ŽPV-33 infekcija, CIN2+ pokyčiai nustatyti 42,2 proc. atvejų – panaši dalis kaip ir ŽPV-16 grupėje (42,6 proc.). CIN3+ pokyčių dalis ŽPV-33 grupėje buvo netgi didesnė – 32,6 proc., palyginti su 29,3 proc. ŽPV-16 grupėje.

Tuo metu ŽPV-68 pasižymėjo visiškai kitokiu profiliu – šioje analizėje tarp pacienčių, kurioms nustatyta vienguba ŽPV-68 infekcija, CIN2+ pokyčių nenustatyta. Šie skirtumai iliustruoja, kodėl vertinant infekciją būtina žinoti konkretų viruso tipą.

VPC analizėje įvertintos 4000 pacienčių, kurioms atlikti bent du genotipuoti ŽPV tyrimai per dvejus metus. Pakartojus tyrimą, 50 proc. atvejų nustatytas tas pats ŽPV tipas (ilgai išliekanti infekcija). Tarp šių pacienčių, kurioms ta pati ŽPV infekcija išliko laikui bėgant, CIN2+ pokyčiai nustatyti net 3,4 kartus dažniau (23,3 proc. atvejų), nei toms, kurioms infekcija išnyko (6,9 proc. atvejų). Tai rodo, kad ne tik pats ŽPV tipas, bet ir infekcijos išlikimas laikui bėgant yra svarbūs individualios rizikos vertinimo veiksniai.

„Gavus teigiamą ŽPV rezultatą svarbu žinoti ne tik tai, kad virusas nustatytas, bet ir koks jo tipas bei ar infekcija išlieka. Ši informacija leidžia gydytojui tiksliau įvertinti riziką ir parinkti tinkamiausią tolesnio ištyrimo, gydymo bei stebėjimo planą“, – teigia Centro poliklinikos Moterų klinikos vadovė, gydytoja akušerė ginekologė Elektra Teiberienė.

Lietuvoje valstybės finansuojama mergaičių vakcinacija nuo ŽPV pradėta 2016 metais. Šiuo metu naudojama devyniavalentė ŽPV vakcina apsaugo nuo septynių aukštos rizikos onkogeninių ŽPV tipų: 16, 18, 31, 33, 45, 52 ir 58. VPC analizė taip pat parodė, kad būtent vakcinos apimami aukštos rizikos ŽPV tipai buvo dažniausiai siejami su didesne CIN2+ pokyčių dalimi. Vakcina apsaugo nuo didžiausios rizikos ŽPV tipų, bet ne nuo visų galimų aukštos rizikos viruso tipų, todėl profilaktinė patikra išlieka svarbi ir paskiepytoms moterims.

Pirmosios pagal valstybės finansuojamą programą nuo ŽPV paskiepytos merginos gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje pagal amžių galės dalyvauti sulaukusios 25 metų – maždaug nuo 2030 metų. Tuomet bus galima išsamiau vertinti, kaip vakcinacija keičia ŽPV tipų paplitimą bei ikivėžinių pokyčių struktūrą VPC tiriamoje populiacijoje.

– Išanalizuota daugiau kaip 100 tūkst. ŽPV tyrimų duomenų, leidžiančių įvertinti aukštos rizikos ŽPV tipų paplitimą ir diagnostines tendencijas didelėje tiriamoje populiacijoje.

– Daugiau kaip 70 proc. teigiamų ŽPV tyrimų nustatyti kiti aukštos rizikos ŽPV tipai nei ŽPV-16 ar ŽPV-18, todėl vien teigiamo ŽPV tyrimo nepakanka individualiai rizikai įvertinti.

– ŽPV-33 infekcijos atvejais CIN2+ ikivėžiniai gimdos kaklelio pokyčiai nustatyti beveik taip pat dažnai kaip ir ŽPV-16 infekcijos atvejais, nors ŽPV-33 visuomenėje minimas gerokai rečiau.

– Ilgai išliekanti to paties ŽPV tipo infekcija buvo susijusi su 3,4 karto didesne CIN2+ pokyčių rizika nei tais atvejais, kai infekcija neišliko, pabrėžiant pakartotinių tyrimų ir infekcijos stebėjimo svarbą.