Gydytoja įspėjo apie svarbų žarnyno signalą: „Visada verčia sunerimti“

2026 m. rugpjūčio 3 d. 18:03
Apie žarnyno veiklą daugelis vis dar kalba nedrąsiai, tačiau ji gali daug pasakyti apie organizmo būklę. Pasikeitęs tuštinimosi ritmas, išmatų konsistencija ar spalva, atsiradęs skausmas, kraujas ar ilgiau trunkantis diskomfortas – signalai, kurių nereikėtų ignoruoti. Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytoja gastroenterologė Aistė Purienė paaiškina, kokie požymiai laikomi įprastais, kada pakanka stebėti savijautą, o kada reikėtų kreiptis į gydytoją.
Daugiau nuotraukų (2)
Žarnyno ritmas kiekvienam individualus
Pasak gydytojos gastroenterologės A. Purienės, nėra vieno visiems tinkamo atsakymo, kaip dažnai žmogus turėtų tuštintis, rašoma KUL pranešime žiniasklaidai.
„Normalu tuštintis nuo vieno karto per tris dienas iki trijų kartų per dieną. Tam įtakos turi daugelis veiksnių – mityba, suvartojamų skysčių kiekis, fizinis aktyvumas“, – sako A. Purienė.

„Sveikatos kodas“. Kokią kainą širdis moka už gyvenimą be stabdžių?

Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į dažnį, bet ir į bendrą savijautą, išmatų konsistenciją bei staiga atsiradusius pokyčius.
„Jeigu žmogus tuštinasi rečiau nei kartą per tris dienas, reikalinga medikamentinė ar mechaninė pagalba, tenka stipriai stangintis arba išmatos yra labai kietos – tai gali būti vidurių užkietėjimo požymiai. Viduriavimas įtariamas, kai skystos išmatos pasireiškia daugiau nei tris kartus per dieną, ypač jei kartu vargina pilvo skausmas, pūtimas ar kiti simptomai“, – paaiškina gastroenterologė.
Pasak jos, staigus įprasto ritmo pasikeitimas, ypač lydimas kitų nusiskundimų, gali būti ir rimtesnės ligos požymis.
Įspėjamieji ženklai, kurių nereikėtų ignoruoti
Vienas svarbiausių signalų, anot specialistės, yra kraujo atsiradimas.
„Kraujas išmatose visada verčia sunerimti. Priežastys gali būti įvairios – nuo hemorojaus ar išangės įplėšos iki uždegiminių žarnyno ligų, polipų ar onkologinių susirgimų“, – teigia A. Purienė.
Labai tamsios, į smalą panašios išmatos gali rodyti kraujavimą iš viršutinės virškinamojo trakto dalies. Tačiau gydytoja primena, kad spalvą gali pakeisti ir vartojami preparatai ar maistas – geležis, aktyvintoji anglis, mėlynės, burokėliai.
Gleivių išmatose nedidelis kiekis gali būti normalus, tačiau jų pagausėjimas, ypač kartu su kitais simptomais, gali rodyti infekcinius ar uždegiminius procesus.
Trumpalaikiai sutrikimai gali atsirasti pakeitus mitybą, kelionių metu, patiriant stresą ar vartojant tam tikrus vaistus. Pavyzdžiui, po antibiotikų vartojimo žarnyno veikla gali laikinai pasikeisti, kai kuriais atvejais gali būti rekomenduojami probiotikai.
„Jeigu situacija negerėja apie mėnesį, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją. Tačiau pastebėjus kraują, labai tamsias išmatas ar karščiuojant reikėtų kreiptis greičiau“, – pataria gydytoja.
Sutrikimų priežastys ir reikalingi tyrimai
Pasak A. Purienės, žarnyno veiklos sutrikimai dažnai susiję su gyvenimo būdu.
„Tuštinimosi sutrikimai ir pilvo pūtimas dažnai siejasi su mitybos ypatumais, per mažu skysčių vartojimu, fizinio aktyvumo trūkumu, tam tikrų produktų netoleravimu. Vieniems nuo streso gali paleisti vidurius, kitiems – priešingai, jie užkietėja“, – pastebi gastroenterologė.
Taip pat žarnyno veiklą gali paveikti vartojami vaistai ar kitos ligos, todėl užsitęsusių simptomų nereikėtų ignoruoti.
„Atsižvelgiant į nusiskundimus gali būti atliekami kraujo, išmatų ar endoskopiniai tyrimai. Esant kraujui išmatose, labai tamsioms išmatoms, užsitęsusiam pilvo skausmui, pūtimui ar kitiems simptomams, reikalingas išsamesnis ištyrimas. Kai kuriais atvejais taikomi radiologiniai tyrimai ar kapsulinė endoskopija, tačiau tam tikroms ligoms diagnozuoti tiksliausias metodas išlieka endoskopinis tyrimas su biopsija“, – pasakoja medikė.
Kasdieniai įpročiai – svarbi pagalba žarnynui
Pasak gastroenterologės, žarnynui palankiausia įvairi ir subalansuota mityba.
„Rekomenduojama per savaitę suvartoti apie 30 skirtingų augalinių produktų – taip skatinama žarnyno mikrobiotos įvairovė“, – teigia A. Purienė.
Storosios žarnos vėžys<br>Asociatyvi 123rf iliustr. Daugiau nuotraukų (2)
Storosios žarnos vėžys
Asociatyvi 123rf iliustr.
Kai kuriuos produktus, pavyzdžiui, ankštines daržoves, verta į mitybą įtraukti palaipsniui – pradedant nuo mažesnių kiekių.
Geresnei žarnyno veiklai padeda reguliarus valgymas kas 4–5 valandas, pusryčių nepraleidimas, nuolatinio užkandžiavimo vengimas, lengvesnė vakarienė, pakankamas judėjimas ir bent trumpas pasivaikščiojimas po valgio.
Medikamentinis gydymas reikalingas ne visada – sprendimas priklauso nuo simptomų, tyrimų rezultatų ir nustatytos priežasties.
„Net ir radus tam tikrų pakitimų, gydymas ne visada būtinas. Svarbu pasitikėti gydančiu gydytoju“, – sako KUL gydytoja gastroenterologė A.Purienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.