„Anemija kitaip dar vadinama mažakraujyste. Tai – būklė, kai įvertinus bendrą kraujo tyrimą, matome mažesnį hemoglobino kiekį, dažnai būna sumažėję ir eritrocitų.
Pagrindinė raudonųjų kraujo kūnelių funkcija – aprūpinti audinius deguonimi. Žmogus, kurio organizmui trūksta deguonies dažnai jaučia dusulį.
Pirmas geležies stokos simptomas gali būti ir sausi, trūkinėjantys, lūžinėjantys plaukai arba trapesni nagai“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Sveikatos kodas“ sakė medicinos centro „Hila“ gydytoja hematologė Lina Aleškevičienė.
„Sveikatos kodas“. Kokią kainą širdis moka už gyvenimą be stabdžių?
„Anemija vystosi lėtai, palaipsniui. Žmogus kurį laiką gali nieko nejausti, – aiškino medikė. – Artimieji gali pastebėti, kad pasikeitė veido spalva. Taip pat pasitaiko dažnas širdies plakimas, ūžimas ausyse – jausmas toks lyg girdėtum savo širdies dūžius. Žinoma, dar jaučiamas bendras silpnumas.“
L. Aleškevičienė pastebėjo, kad tokius simptomus pajutę žmonės neretai ieško gydytojo kardiologo, o ne darosi kraujo tyrimus.
Susiję straipsniai
Deguonies badas
Gydytoja kardiologė Žaneta Petrulionienė atkreipė dėmesį, kad mažakraujystė ypač pavojinga tiems, kurie turi kraujotakos sistemos sutrikimų.
„Mes puikiai žinome, kad išeminę širdies ligą sukelia kraujagyslių siaurėjimas. Jis lemia blogą deguonies patekimą į širdies raumenį. Reiškia, širdies raumuo jau kenčia nuo deguonies stygiaus.
Jei dar yra anemija, kitaip tariant – mažakraujystė, tas poveikis padvigubėja“, – pasakojo Ž. Petrulionienė.
Pasak jos, mažakraujystės tuomet lemia dar didesnį badą širdies raumenyje, kuris ypatingai sustiprėja fizinio krūvio metu.
„Jei žmogus turi pakitimų kraujagyslėse, mažakraujystė jo būklę apsunkina dar labiau. Jam ženkliai greičiau atsiranda krūtinės anginos priepuoliai, jie trunka ilgiau ir anksčiau pažeidžiamas širdies raumuo“, – įspėjo Ž. Petrulionienė.
Širdį apkrauna ir pilvo riebalai
Gydytoja išskyrė ir dar vieną rizikos veiksnį – visceralinius riebalus. Tai – riebalinis audinys, kuris kaupiasi pilvo ertmėje ir apgaubia vidaus organus: kepenis, kasą, žarnyną.
„Visceraliniai riebalai išskiria biologiškai aktyvias medžiagas, kurios sukelia kraujagyslių pažeidimus ir spazmus, kraujospūdžio padidėjimą. Jos taip pat sukelia gliukozės ir kraujo riebalų kiekio padidėjimą bei skatina diabeto atsiradimą, didina trombozės riziką“, – vardijo Ž. Petrulionienė.
Medikai pabrėžia, kad lėtinių ligų riziką mažina gausesnis daržovių ir vaisių vartojimas.
„Vaisiuose gausu antioksidantų ir polifenolių, kurie yra labai svarbūs norint išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, cukraligės, virškinimo sutrikimų, sąnarių uždegimo“, – teigė šeimos gydytoja, endobiogenikė Vilma Jackevičienė.