Prakaitavimas yra natūrali reakcija – tokiu būdu žmogaus organizmas apsisaugo nuo perkaitimo. Bet gausaus prakaitavimas sukelia ne tik nemalonų kvapą – dėl jo gali išsivystyti ar paūmėti kai kurios infekcinės odos ligos.

Atvirai apie prakaitavimą prabilusi britų superžvaigždė Adele (38 m.) naudoja specialų kremą nuo odos grybelinės infekcijos.

Apie šią ligą savo gerbėjams dainininkė prasitarė prieš keletą metų per Las Vegase vykusį koncertą. Su šiuo negalavimu Adele susidūrė dėl nuolatinio karščio įvairiose scenose. Ji prisipažino, kad per pasirodymus dėvi sintetinius apatinius, o nuo scenos šviesų ir karščio smarkiai prakaituoja.

„Tas prakaitas niekur nedingsta, todėl iš esmės visada esu permirkusi. Gydytojai man diagnozavo odos grybelinę infekciją būtent dėl šios priežasties. Man sakė, kad ši infekcija yra paplitusi tarp sportininkų, nes jie daug prakaituoja. Dabar atrodo taip, lyg aš būčiau sportininkė, tiesa?“ – retoriškai klausė dainininkė.

[[ge:lrytas:lrytas:43386636]]

Odos ligų specialistai įspėja, kad viena dažniausių priežasčių, dėl kurios kenčia prakaituojantys žmonės, yra įvairiaspalvė dedervinė. Šiai ligai būdinga tai, kad atsiranda šviesių ir tamsių dėmelių odos paviršiuje. Jos nėra iškilusios ar skausmingos, bet pasižiūrėjęs į veidrodį žmogus nuliūsta.

Nors baltos, rusvos ir rausvos dėmelės būna vos matomos, jos padengtos sėleninėmis pleiskanomis, kurios išryškėja nusimaudžius.

[[ge:lrytas:lrytas:43383987]][[ge:lrytas:lrytas:43504012]][[ge:lrytas:lrytas:43538029]]

Dedervinės sukėlėjas grybelis yra natūrali žmogaus mikrobiomos dalis. Šio grybelio dauginimąsi gali paskatinti prakaitavimas, saulės poveikis, nemiga, stresas, sutrikusi imuninė sistema.

Kadangi dėmelės būna šviesios, o grįžus po atostogų oda būna gerokai tamsesnė, neretai žmonės būna sutrikę. Atėję į gydytojo kabinetą jie nerimauja, ar įvairiaspalvė dedervinė nėra užkrečiama.

Vasarą daugiau bėdų dėl odos turi sergantys cukriniu diabetu, taip pat nuo nutukimo kenčiantys asmenys. Daugiau dedervinės dėmelių gali atsirasti tose kūno vietose, kurios gausiau prakaituoja, pavyzdžiui, kirkšnyse, pažastyse, moterims – po krūtimis. Tai grybeliniai pažeidimai.

Didelis prakaitavimas yra susijęs ir su pėdų ir kojų grybeliu. Šaltuoju metų laiku ši odos grybelinė infekcija taip pat gali būti, bet ji plinta lėčiau. O vasarą, kai gausiau prakaituojama, susidaro kur kas palankesnės sąlygos daugintis grybeliui. Tarp įvairių patarimų, kaip apsisaugoti nuo infekcijos, medikai siūlo prie baseino avėti šlepetes, laikytis asmeninės higienos, taip pat sausinti pėdas įvairiomis priemonėmis.

Mažytės erkutės, kurios gyvena, poruojasi ant žmogaus veido ir dėl to oda dažnai būna paraudusi, taip pat mėgsta šilumą. Veido erkutės taip pat suaktyvėja vasarą. Ne tik dėl to, kad tuo metu būna karšta, bet ir dėl saulės. Kadangi užsikrėtus erkutėmis veido kapiliarai būna labiau išsiplėtę, nepadeda net įdegis.

Tyrimai rodo, kad saulės spinduliai provokuoja ir herpeso virusą, kuris sukelia pūslelinę. Šis sukėlėjas gali ilgai snausti, o vasarą prabunda. Ilgai būnant saulėje mažėja organizmo imunitetas, o tai viena priežasčių, kodėl iš žygio ar plaukimo baidare žmonės grįžta namo su pūslėmis ant lūpų, veido, kartais ir ant juosmens.

Herpeso virusinis bėrimas gali būti labai skausmingas, jei virusas pažeidžia trišakį ar tarpšonkaulinį nervą. Jei laiku skiriamas antivirusinis gydymas, pakanka vizito pas dermatologą, bet jei liga įsisenėja, prireikia ir neurologo konsultacijos.

Daug kam atrodo keista, kad vasarą gali nusilpti organizmo imunitetas. Juk tai metas, kai žmonės stengiasi atitrūkti nuo darbų, daugiau ilsisi, dažniau valgo šviežių daržovių, vaisių ir uogų. Bet karštis ir ultravioletiniai spinduliai daro savo juodą darbą.

Besaikis lepinimasis saule gali sukelti ir kitokių bėrimų. Pavyzdžiui, rudenį, kai daugelis grįžta iš atostogų, pastebimas aknės suaktyvėjimas.

[[ge:lrytas:lrytas:43545181]]

Tai ne tik spuogai, bet ir lėtinė uždegiminė liga, jai būdingi inkštirai, net skausmingi mazgai, kurie gali būti pilni pūlių. Jie dažniausiai nusėja veidą, bet gali išplisti ir kaklo, nugaros, krūtinės, viršutinės rankų dalies zonoje. Negydoma ar gydoma netinkamai aknė gali palikti randus visam gyvenimui.

Nors kai kurie žmonės mano, kad ilgiau pabuvus saulėje aknė aprimsta, ultravioletiniai spinduliai aktyvina odos riebalinių liaukų veiklą, todėl odos poros vasarą greičiau užsiteršia ir atsiranda nemalonių bėrimų.

Ženklai, kurie rodo odos senėjimą, taip pat vasarą labiau išryškėja. Pigmentinių dėmių, kurios yra lygiais kraštais, padaugėja ne dėl natūralaus senėjimo, o dėl saulės poveikio.

Seborėjinė keratozė gali vystytis ir tada, kai žmonės vengia lankytis paplūdimyje ir degintis saulėje. Rusvų ar juodų darinių gali atsirasti ne tik tose kūno vietose, kurios būna mažiausiai pridengtos karštą vasarą. Didžiausia jų koncentracija būna kaklo srityje, ant rankų, krūtinės, bet gali atsirasti ir vidinėje šlaunų pusėje, moterims – po krūtimis.

Seborėjinė keratozė labiau vargina tuos asmenis, kurių oda šviesi. Neretai vyresnio amžiaus žmonėms tamsių iškilimų atsiranda ant smilkinių ar plaukuotoje galvos dalyje.

Moksliniai tyrimai rodo, kad odos ligas lemia įvairūs veiksniai. Tai ne tik genai, bet ir gyvenimo būdas, įpročiai, todėl lepinimasis saulėje ne visada būna naudingas.

Saulė ir prakaitas – pavojingas vasaros derinys: organizme prabunda skausmingas virusas (1)