Pirmieji ligos simptomai Leonie pasireiškė dar paauglystėje. Maždaug metus ją beveik kas mėnesį ištikdavo stipraus mieguistumo epizodai.
„Vakare atsiguldavau kaip įprastai, tačiau kitą rytą pabusdavau visiškai nepajėgdama eiti į mokyklą“, – pasakojo moteris. Tokie epizodai paprastai trukdavo apie savaitę.
„Miegodavau po 15–20 valandų per parą, o mano smegenys tarsi nebeveikdavo. Net susipjaustyti maistą būdavo pernelyg sudėtinga“, – prisiminė Leonie.
Susiję straipsniai
Ligos priepuolių metu žmonės gali trumpam pabusti tik tam, kad pavalgytų ar nueitų į tualetą. Tačiau net ir tuomet juos dažnai kamuoja sumišimas, apatija, sulėtėjęs mąstymas ir nerealumo pojūtis.
Diagnozės laukė ilgai
2010 metais viena neurologė pirmą kartą iškėlė prielaidą, kad Léonie galėtų sirgti Kleine’o–Levino sindromu.
Diagnozė vėliau buvo patvirtinta Paryžiaus Pitie-Salpetriere ligoninės Miego sutrikimų skyriuje, kuriam vadovauja profesorė Isabelle Arnulf. Ši ligoninė yra nacionalinis itin retos ligos tyrimų ir gydymo centras.
Skaičiuojama, kad Kleine’o–Levino sindromas nustatomas vos vienam–trims žmonėms iš milijono.
Liga dažniausiai prasideda paauglystėje ir labiau paplitusi tarp vaikinų. Jos epizodai gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių ir kartotis daugelį metų. Retais budrumo laikotarpiais ligoniams gali pasireikšti ne tik pažinimo sutrikimų, bet ir neįprastas elgesys.
Profesorės I.Arnulf teigimu, pacientai dažniausiai būna itin apatiški. Maždaug trečdaliui jų gali susilpnėti savikontrolė, pasireikšti neįprastas alkis, padidėjęs seksualinis potraukis, o retesniais atvejais – kliedesiai.
Liga sujaukė mokslus ir darbą
Kleine’o–Levino sindromas nėra laikomas mirtina liga, tačiau gali smarkiai sutrikdyti žmogaus mokslus, darbą ir socialinį gyvenimą.
Dėl pasikartojančių miego epizodų Leonie prireikė dvejų metų baigiamiesiems mokyklos egzaminams išlaikyti. Ji taip pat pasirinko trumpesnes studijas, nei buvo planavusi.
Šiuo metu moteris dirba projektų vadove statybų sektoriuje. Apie savo ligą ji nusprendė atvirai papasakoti darbdaviui, nes baiminosi, kad gali netikėtai dingti iš darbo kelioms dienoms ar savaitėms.
Vis dėlto pastaruosius trejus metus moteris naujų ligos epizodų nepatyrė. Specialistų teigimu, daugeliui pacientų sindromo priepuoliai palaipsniui retėja, o sulaukus maždaug 30 metų gali visiškai išnykti. Tiksli Kleine’o–Levino sindromo priežastis iki šiol nėra žinoma. Mokslininkai tiria galimus genetinius, neurologinius ir imuninės sistemos veiksnius, tačiau patikimo būdo ligai išgydyti kol kas nėra.