LSMU Kauno ligoninės gydytoja kardiologė prof. Jolanta Laukaitienė pastebi, kad pastaraisiais metais pagerėjo širdies nepakankamumo diagnostika.
„Labai svarbu laiku įtarti širdies nepakankamumą ir inicijuoti gydymą, kuris pagerina pacientų situaciją“, – pabrėžia profesorė.
Nuo 2023 metų, jeigu šeimos gydytojui kyla įtarimas, kad pacientas galbūt serga širdies nepakankamumu, jis gali nemokamai paskirti natriuretinio peptido tyrimą. Šis leidžia per 10–20 minučių išsiaiškinti, ar pacientą reikia siųsti pas kardiologą dėl širdies nepakankamumo.
Vienas miręs žmogus gali padėti septyniems gyviesiems: „Apie tai šnekame per mažai“
„Tyrimo stiprybė yra, kad jis gali paneigti širdies nepakankamumo buvimą. Jeigu natriuretinių peptidų vertė, atsižvelgiant į amžių, inkstų funkciją ir t.t., nėra padidėjusi, vadinasi, nėra širdies nepakankumo, reikia ieškoti kitos diagnozės“, – paaiškina J. Laukaitienė.
Pavyksta pagerinti savijautą
Profesorė pasakoja, kad širdies nepakankamumas nėra atskira širdies liga, bet jos baigtis, kai sutrinka širdies skilvelio funkcija ir nebepavyksta tinkamai prisipildyti krauju arba išstumti jį iš širdies.
„Nėra taip paprasta įvertinti širdies funkciją. Kartais nėra aiškios ribos, kuri skiria normą nuo patologijos“, – teigia J. Laukaitienė.
Susiję straipsniai
Pasak jos, širdies nepakankamumas vis dažniau nustatomas ir jaunesniems žmonėms.
Tačiau širdies nepakankamumas neturi itin specifinių simptomų. Tiesa, dusulys, atsirandantis lengvo fizinio krūvio metu, šnopavimas, kojų patinimas, pajuodę paakiai, galvos svaigimas gali signalizuoti, kad sutriko širdies funkcija.
Ligai būdinga, kad ji gali praeiti ir kartotis. Kai būklę pavyksta stabilizuoti, ypač jei tai jaunesnis pacientas, jis vėl atrodo kaip sveikas žmogus.
„Tai būtų galima palyginti su durimis, kurios periodiškai prasiveria. Žmogui pablogėja, pirmą kartą nustatomas širdies nepakankamumas, bet skiriame optimalų gydymą ir jo būklė stabilizuojasi. Tačiau po kurio laiko paciento būklė gali vėl pablogėti. Jis ir vėl mina ligoninės slenkstį“, – paaiškina J. Laukaitienė.
Jei pacientas nesiima pokyčių, širdis silpsta
Pasak profesorės, kai nustatomas širdies nepakankamumas, svarbu suprasti jo atsiradimo priežastį. Pavyzdžiui, dažna problema, kad žmogui nustatytas padidėjęs kraujospūdis, tačiau arterinė hipertenzija neturi simptomų. Kadangi jaučiasi puikiai, neretas pacientas į ligą nežiūri rimtai nesigydo ir dėl to širdis palaipsniui silpsta.
Panašių bėdų kyla ir dėl padidėjusio cholesterolio. „Lietuvoje pacientai bijo statinų, sako, kad geriau pakeis mitybą. Bet tą padaryti yra labai sunku. Galutinis rezultatas – žmogus valgo tą patį, bet ir nevartoja vaistų“, – pastebi J. Laukaitienė.
Kiti dažni veiksniai, skatinantys širdies nepakankamumo atsiradimą: viršsvoris, rūkymas, alkoholio vartojimas, fizinio aktyvumo stoka, cukrinis diabetas, širdies ritmo sutrikimas, lėtinės inkstų ir skydliaukės ligos.
Išmoksta gyventi su liga
Kai liga jau diagnozuota, svarbu jos neužleisti. Geresnei ligos priežiūrai Lietuvoje veikia specialūs širdies nepakankamumo kabinetai. Jie įsikūrę Kaune, Vilniuje, Alytuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Jonavoje, Kėdainiuose.
„Šių kabinetų tikslas yra apaugoti pacientą nuo širdies nepakankamumo paūmėjimų. Siekiame pacientą supažinti su problema, mokyti jį, kaip jam gyventi su šia būkle, kokius rizikos veiksnius reikia koreguoti.
Yra keturi pagrindiniai vizitai širdies nepakankamumo kabinete. Mokymai skirti gyvensenai, mitybai, vaistų naudojimui. Kiekvieno vizito metu vertiname paciento būklę, laboratorinių tyrimų duomenis, atliekame instrumentinius tyrimus.
Pacientas paskui žino, kur gali paskambinti, jeigu kilo neaiškumų dėl pasikeitusios savijautos, priaugto vieno kilogramo. Čia jis turi širdies nepakankamumo slaugytoją, kuri visada patars, šalia yra ir gydytojas. Tam vienerių metų laikotarpiui mes tampame maža darnia šeima“, – pacientų švietimo ir santykio su medikais svarbą pabrėžia J. Laukaitienė.
Kai baigiasi stebėsenos širdies nepakankamumo kabinete laikotarpis, tolesnis paciento priežiūros režimas priklauso nuo jo būklės.
„Labai svarbu, kad pacientai išmoksta pasirūpinti, jie geba atpažinti simptomų atsiradimą, širdies nepakankamumo paūmėjimą. Žmogus supranta, kaip valdyti ligą, o gydytojai stengiasi jam padėti, dozuoti vaistus ir atitolinti apsilankymą skubios pagalbos skyriuje.
Lietuvaičiai yra kantrūs ir kartais tai padaro meškos paslaugą. Tuomet pacientas į medikus kreipiasi, kai jo būklė būna sunki“, – pastebi gydytoja kardiologė.
Vaistai, druska ir skiepai
J. Laukaitienė pažymi, kad valdant kraujotakos sistemos ligas svarbu išmokti sekti druskos suvartojimą. Dėmesį į tai atkreipti ne tik tada, kai valgome namie, bet ir renkantis patiekalą kavinėje, restorane, valgykloje.
„Kitas tikslas – kraujospūdžio korekcija. Pacientai dažnai sako, kad geriau jaučiasi, kai būna aukštesnis kraujo spaudimas. Bet reikėtų stengtis, kad jis būtų mažiau 130/80 Hgmm.
Širdies susitraukimų dažnis taip pat yra nepriklausomas kardiovaskulinės rizikos veiksnys. Esant problemai, būtinas adekvatus vaistų vartojimas, kad būtų pasiektas normalus širdies susitraukimų dažnis“, – akcentuoja profesorė.
Sergantiems širdies nepakankamumu, kyla didelė kvėpavimo takų ligų komplikacijų rizika. Deja, pasak kardiologės, pacientus neretai tenka įkalbinėti pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos, kitų virusinių susirgimų.
„Pats svarbiausias mūsų rūpestis, ko gero, yra tai, kad pacientai nevartoja vaistų. Žmogui paskyrei diuretikus, jis bijo, kad turės nuolat lakstyti į tualetą, negalės niekur išeiti.
Bet dažniausia širdies nepakankamumo paūmėjimų priežastis yra vaistų nevartojimas. Gydytojas mato, kad vaistai neišpirkti. Pacientas prisipažįsta: „Aš turiu vaistus, bet nevartoju.“