Plinta nemalonią ligą sukeliantis parazitas: užsikrėtę viduriuoja mėnesį

Infekcija, dažnai painiojama su dirgliosios žarnos sindromu, praėjusiais metais Jungtinėje Karalystėje susirgo 6069 žmonėmis, pranešė tarnybos.

Tai daugiau nei 40 procentų padidėjimas, palyginti su 4290 atvejų, užregistruotų 2016 m., ir didžiausias užfiksuotas sergamumas per pastarąjį dešimtmetį.

Giardiazė yra parazitinis susirgimas, kurį sukelia žarnyno pirmuonys Giardia lamblia. Sergant šia liga yra pažeidžiamas plonasis žarnynas. Ligonis gausiai viduriuoja vandeningomis nemalonaus kvapo išmatomis, atsiranda pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, žarnyne kaupiasi dujos, sumažėja apetitas, rašo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).

Giardiazės sukeltas viduriavimas gali užsitęsti nuo 2 iki 6 savaičių. Pradėjus specifinį gydymą antimikrobiniais ar antiparazitiniais vaistais, simptomai pastebimai palengvėja ir išnyksta per 5–7 dienas, rašo „Harvard Health“.

Lietuvoje 2025 m. buvo nustatyti 23 giardiazės atvejai, daugiausia užsikrėtusiųjų buvo suaugę žmonės.

Šiuo metu britai raginami būti atsargus, nes artėja nauji mokslo metai, o ugdymo įstaigose yra viena iš vietų, kur tradiciškai plinta parazitai.

Parazitą žmonės neretai pasigauna poilsinėse kelionėse į egzotiškus kraštus. Pavyzdžiui, britai įspėjami, kad užsikrėtimo atvejų pasitaikė atostogaujant Žaliojo Kyšulio salose, rašė „The Sun“.

Kaip nurodo NVSC, giardiazės sukėlėjas Giardia lambliayra žiuželinių klasės pirmuonis, kuris gali sudaryti dvi skirtingas formas: trofozoitus ir cistas. Trofozoitai yra aktyvi, judri vegetacinė forma. Su žarnų turiniu patekę į storąjį žarnyną giardijų trofozoitai suapvalėja, apsigaubia apvalkalu ir virsta cistomis. Jos su išmatomis patenka į aplinką jau subrendusios. Cistos yra labai atsparios: dirvožemyje, ant įvairių aplinkos objektų išlieka gyvybingos iki mėnesio, o vandenyje – net iki dviejų mėnesių. Tačiau cistos neatsparios tiesioginiams saulės spinduliams, aukštai temperatūrai.

Infekcijos šaltinis yra giardiaze sergantis žmogus ar sveikas giardijų cistų nešiotojas, su išmatomis išskiriantis cistas. Giardijų šaltinis gali būti daugelis gyvūnų: šunys, katės, pelės, voverės, šinšilos, kiaulės, galvijai, bebrai, ondatros, smulkūs graužikai ir įvairūs paukščiai. Užsikrėtę asmenys ir gyvūnai su išmatomis per parą gali išskirti apie 18 milijardų cistų.

Milijonai parazitų su išmatomis patekę į aplinką užteršia dirvožemį, vandenį, maistą ir įvairius aplinkos objektus, rašoma NVSC puslapyje.

Žmogus giardiaze užsikrečia cistoms per burną patekus į plonąjį žarnyną. Žmogus gali užsikrėsti tiesiogiai nuo gyvūnų ar sergančio žmogaus per užterštas rankas, vandenį, maistą ar kitus aplinkos objektus. Infekcija taip pat gali būti perduodama lytinių santykių metu, jei jų metu galimas sąlytis su infekuota fekaline medžiaga.

Dažniausiai pasitaikantis perdavimo kelias yra žmogus – žmogui. Šis perdavimo kelias siejamas su blogomis gyvenimo sąlygomis (pvz., nėra vandentiekio, kanalizacijos) bei nepakankama asmenine higiena. Taip pat giardiaze dažnai užsikrečiama per užterštą upių, ežerų, baseinų bei kitą vandenį. Paviršinis vanduo, susidaręs po lietaus ar sniego, užsiteršia cistomis, esančiomis ant dirvožemio paviršiaus ir patenka į upių ar ežerų vandenį.

Vanduo gali būti užterštas naminių, laukinių gyvūnų ar žmogaus išmatomis, kuriose yra giardijų cistų. Kadangi cistos ilgai išsilaiko vandenyje, vanduo dažnai tampa šių sukėlėjų perdavimo veiksniu. Infekcijai plintant per vandenį dažniausiai užregistruojami dideli šios ligos protrūkiai. Kitas svarbus perdavimo veiksnys yra užteršta gyvenamoji aplinka. Tai ypač svarbu vaikų kolektyvuose, dienos, slaugos centruose, kur žmonės praleidžia didžiąją dienos dalį.

Vaikų ugdymo įstaigose, dėl nepakankamos vaikų higienos, dažnai randami užteršti žaislai, patalynė, klozetai ir kt.

Giardiazė paplitusi visame pasaulyje. Kasmet užregistruojama apie 2,5 milijonų naujų giardiazės atvejų. Didžiausias giardiazės paplitimas (20–30 proc.) stebimas tropinėse ir subtropinėse šalyse, taip pat besivystančiose šalyse, kur yra prastos sanitarinės gyvenimo sąlygos. Išsivysčiusiose šalyse suaugusių užsikrėtimas giardiaze siekia 3–5 proc., vaikų kolektyvuose– iki 10–15 procentų. Šia liga gali užsikrėsti ir sirgti įvairaus amžiaus žmonės, tačiau dažniau serga 1–4 metų amžiaus vaikai.

Esant blogoms sanitarinėms sąlygoms, vaikų kolektyvuose (lopšeliuose, darželiuose) minėto amžiaus vaikų užsikrėtimas gali siekti 30–60 proc. ir daugiau.

Vaikų kolektyvuose ši infekcija plinta per užterštus žaisliukus, patalynę, klozetus ir kt. Su amžiumi vaikų užsikrėtimas mažėja, nes atsiranda higieniniai įgūdžiai. Taip pat liga greičiau plinta priežiūros bei slaugos centruose, senelių, neįgalių žmonių globos namuose. Ši infekcija dažnai diagnozuojama turistams, keliautojams, verslininkams, besilankantiems Pietryčių Azijos bei Pietų Amerikos šalyse.

Dažniausiai užsikrėtus liga būna besimptomė. Ligos simptomai atsiranda po 3–25, dažniausiai – 7–10 dieną po užsikrėtimo. Liga prasideda ūmiai, ligonis gausiai viduriuoja vandeningomis nemalonaus kvapo išmatomis, atsiranda pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, žarnyne kaupiasi dujos, sumažėja apetitas. Išmatų paviršius riebus, nes giardijos sutrikdo riebalų įsiurbimą žarnyne. Ligonis netenka daug skysčių, jam krenta svoris.

Temperatūra pakyla retai. Ligos simptomai tęsiasi 5–7 dienas ir ilgiau. Kartais ūmi ligos forma pereina į lėtinę ligos formą. Ligoniams, sergantiems lėtine ligos forma, sumažėja apetitas, krenta svoris, atsiranda pilvo pūtimas, skausmas, blogas kvapas iš burnos. Išmatos dažniausiai yra riebios, turi nemalonų specifinį kvapą. Ligonis skundžiasi viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Lėtinė lambliazė gali tęstis nuo kelių mėnesių iki metų. Dažniausiai vystosi ikimokyklinio amžiaus vaikams.

– Plauti rankas su muilu ir vandeniu ne trumpiau kaip 20 sekundžių prieš maisto ar gėrimų ruošimą, prieš valgį, pasinaudojus tualetu, pakeitus mažiems vaikams vystyklus ar sauskelnes, po bendravimo su gyvūnais. Svarbu mokyti vaikus higienos įgūdžių.

– Saugoti geriamąjį vandenį, maisto produktus bei aplinką nuo užteršimo žmonių ir gyvulių išmatomis. Nevartoti maisto ir vandens, kuris galėjo būti užterštas.

– Žalias daržoves, uogas ir vaisius vartoti tik nuplautus švariu vandeniu.

– Negerti abejotino švarumo vandens jo nenukenksminus. Efektyviausias būdas – virinimas, kitas patikimas būdas – filtravimas.

– Persirgus giardiaze kelias savaites nelankyti baseinų, nesimaudyti ežeruose ar upėse, nes ligonis, net ir nebeturėdamas ligos simptomų, kelias savaites su išmatomis išskiria giardijų cistų, todėl gali užteršti vandenį. Maudantis stengtis, kad vanduo nepatektų į burną.

– Viduriuojančių vaikų neleisti į vaikų ugdymo įstaigas (darželius, mokyklas ir kt).

– Keliaujantys po besivystančias šalis turėtų naudoti virintą, filtruotą ar tabletėmis dezinfekuotą vandenį. Geriausia naudoti vandenį iš buteliukų. Vengti maisto, kurio negalima apdoroti termiškai (verdant, kepant), ypatingai keliaujant po endemines šalis. Saugoti maistą nuo musių ir kitų vabzdžių.