Informacija apie 2026 m. pirmojo pusmečio privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto rodiklius, gydymo įstaigų finansinius rezultatus bei viršsutartinių paslaugų finansavimą šią savaitę pristatyta Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK).
„Didžioji dalis viršsutartinių sutarčių tenka viešosioms įstaigoms – 57 milijonai – bet procentine dalimi privačios įstaigos suteikia daugiau viršsutartinių paslaugų“, – sakė posėdyje dalyvavęs VLK direktorius Gytis Bendorius.
Jo teigimu, antrąjį metų ketvirtį didžiąją dalį viršsutartinių paslaugų sumos – 44,4 mln. eurų – sudarė prioritetinės gydytojų konsultacijos, dienos chirurgija bei dienos stacionaras.
Susiję straipsniai
VLK vadovas patikino, jog už šias paslaugas bus apmokėta – šiuo metu derinami tam reikalingi dokumentai. Tiesa, sprendimui panaudoti šias lėšas iš PSDF biudžeto rezervo šią savaitę pritarė ir Vyriausybė.
„Šiek tiek nemalonu, kad nusitęsė (procesas – ELTA) iš liepos mėnesio į rugpjūčio pabaigą, bet tikimės, kad tie dokumentai bus suderinti ir jau rugsėjo pradžioje galėsime apmokėti“, – teigė G. Bendorius.
Panašios papildomos sumos gali reikėti ir antrąjį pusmetį
VLK skaičiuoja, kad trečiąjį ketvirtį prognozuojama viršsutartinių paslaugų vertė gali siekti 40 mln. eurų, ketvirtąjį – 45 mln. eurų.
Kaip nurodė šios įstaigos vadovas, siekiant apmokėti trečiojo ketvirčio viršsutartines paslaugas, gali tekti skolintis iš spalio–lapkričio mėnesių PSDF biudžeto rezervinių lėšų.
Tuo metu ketvirtojo pusmečio paslaugoms, anot jo, turimų PSDF lėšų pakaks.
„Čia mes dengsime (sutarčių – ELTA) viršijimą su nevykdymu, nes prognozuojame apie 50 mln. eurų sutarčių nevykdymo per visus metus, tai kai reikės apmokėti sausį–vasarį už ketvirtojo ketvirčio viršijimus – nebeprašysime iš PSDF rezervo“, – sakė G. Bendorius.
Taip pat planuojama koreguoti įprastai sudaromas VLK sutartis su viešosiomis ir privačiosiomis gydymo įstaigomis.
„Stengsimės sudaryti labiau adekvačias sutartis, kad nebūtų nei viršijimo, nei nevykdymo. O viršijimą daug stipriau numatytume apriboti“, – kalbėjo G. Bendorius.
PSDF biudžeto planas vykdomas 100,7 proc.
Posėdžio metu bendruosius PSDF biudžeto duomenis pristačiusi VLK Ekonomikos departamento direktorė Simona Adamkevičiūtė teigė, kad kol kas šių metų planas yra vykdomas 100,7 proc.
„Lyginant su praėjusiais metais, (...) biudžetas surenkamas didesnis – turime surinkę jau 2,5 mlrd. pajamų – t. y. 11 proc. daugiau negu praėjusiais metais“, – teigė ji.
Vis dėlto, pastebėta, kad PSDF biudžetui valstybės numatytoms paslaugoms finansuoti trūksta 10 mln. eurų valstybės biudžeto asignavimų.
„Neužtenka to, ką valstybė skiria, ir jeigu mes neskirtume šiais metais papildomų lėšų, tai praktiškai vėluotume atsiskaityti su vaistinėmis ir galėtų kilti delspinigių skaičiavimo klausimas“, – posėdžio metu kalbėjo S. Adamkevičiūtė.
Nepaisant suteiktų viršsutartinių paslaugų, pirmąjį šių metų pusmetį teigiamais finansiniais rezultatais baigė beveik pusė gydymo įstaigų – viso 77.
VLK Ekonomikos departamento vadovės teigimu, jeigu būtų rastos lėšos antrojo ketvirčio viršsutartinėms paslaugoms apmokėti, šį skaičių papildytų dar 17 gydymo įstaigų.
Ministerija siūlo vertinti įstaigų vadovų darbo kokybę
Savo ruožtu Seimo SRK posėdyje taip pat dalyvavusi sveikatos apsaugos viceministrė Edita Gudišauskienė pranešė, jog šiuo metu ministerija vykdo peržiūrą, kuriama norima susieti gydymo įstaigų vadovų darbo kokybės vertinimą su jų darbo užmokesčio dydžiu bei galimomis priemokomis už efektyvius darbo rezultatus.
Siūloma, kad įstaigų vadovų kokybės vertinimas būtų atliekamas metų pabaigoje – kuomet sveikatos priežiūros įstaigos pasirašo sutartis su VLK ir derina metų veiklos planus.
„Kitas dalykas, sutartys – tiek VLK, kurios sudaromos su įstaigomis – būtų pradėtos planuoti jau lapkričio mėnesį, kad mes turėtume rezultatą ir gruodžio mėnesį tas sutartis jau tvirtintume kitiems metams, bet ir vadovams tuos kokybinius rodiklius nustatinėti irgi būtent metų pabaigoje tam, kad būtų susietas visas planavimas, jog šie dalykai sukoreliuotų ir įstaigos galėtų susiplanuoti jau metų pabaigoje ir nuo metų pradžios, kiek įmanoma, pradėti efektyviau dirbti“, – teigė viceministrė. x
Rezerve sukaupta per 720 mln. eurų
Valstybės kontrolės duomenimis, „Sodros“ ir PSDF rezervai praėjusių metų pabaigoje siekė daugiau kaip 6 mlrd. eurų.
Didžiąją dalį šios sumos sudarė „Sodros“ rezervo lėšos – per 4,5 mlrd. eurų. Tai sudarė daugiau kaip 75 proc. viso valstybės rezervų augimo.
Tuo metu PSDF rezerve 2025 m. pabaigoje buvo sukaupti 723,7 mln. eurų, o Rezerviniame (Stabilizavimo) fonde – 791 mln. eurų.
Nors PSDF rezervo lėšos toliau auga ir šių metų pradžioje jau siekė 940 mln. eurų, iš kurių apie 834 mln. – rizikos valdymo dalis, sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis Eltai teigė, kad šiemet apie 120 mln. eurų planuotų įplaukų į rezervą negrįš – gydymo įstaigos išleido daugiau nei buvo numatyta.
„Susibalansavimas praėjusiais metais buvo apie 100 milijonų, šiemet planuojamas 120 milijonų minusas. Kitaip sakant, įstaigos daugiau išleidžia negu buvo suplanuota. Bet, aišku, turint galvoje, kad ir atlyginimai auga, ir paslaugų apmokėjimas brangsta, tai gali būti, kad procentiškai tai yra labai panašus lygis“, – Eltai sakė L. Kukuraitis.