„Nutukimas mažina organizmo atsparumą insulinui ir todėl ilgainiui gali vystytis diabetas. Be to, kūno svoris glaudžiai susijęs su mityba. Nutukimą skatina kaloringesnis, perdirbtas, greitas maistas. Bėda ir tai, kad vis mažiau šeimų gaminasi maistą namie“, – pastebi R. Remeikytė-Ruibienė.
Meškos paslaugą padaro ir sėdimas darbas, gyventojai darosi vis mažiau fiziškai aktyvūs. Prie diabeto vystymosi taip pat prisideda alkoholis ir dažnas stresas.
Pacientų daugėja ir dėl visuomenės senėjimo. Nors diabetu neretai suserga jauni žmonės, bet senstant organizmo ląstelės prasčiau reaguoja į insuliną, o tai natūraliai didina ligos atsiradimo tikimybę.
„Sveikatos kodas“. Pirmo tipo cukrinis diabetas
Vaistų neužtenka
Gydytoja pabrėžia, kad diabetas – neišgydoma liga, bet jos kontrolė itin svarbi. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai pacientai tikisi, jog diabeto suvaldymui užteks išgerti vaistus. Tačiau ne mažiau svarbūs yra ir gyvensenos pokyčiai.
„Pacientui atliekame tyrimus ir matome, kad glikemijos indeksas išlieka aukštas. Tada paaiškėja, jog žmogus geria vaistus, bet ir tortą valgo. Medikamentai stebuklo nepadarys – būtini gyvensenos pokyčiai: sveikatai palankesnė mityba, judėjimas, žalingų įpročių atsisakymas ar bent apribojimas. Didžiausia bėda, kai žmogus nesupranta, kad reikia ir pačiam savimi rūpintis“, – pastebi R. Remeikytė-Ruibienė.
Šeimos gydytoja tęsia, kad būna pacientų, kurie atsisako vaistų. Šie sako, kad daugiau nevartos cukraus ir gal to užteks.
Susiję straipsniai
„Jiems, tikriausiai, atrodo, kad cukraligė yra tik apie cukrų. Bet gliukozės mes randame įvairiuose produktuose. Ar tai būtų makaronai, ar bulvė – gliukozės yra visur“, – paaiškina R. Remeikytė-Ruibienė.
Jos teigimu, svarbi pacientų edukacija, kad jie suprastų, kokie mitybos įpročiai pridera žmogui, kuris serga cukralige.
Daugiau baltymų, mažiau cukraus
Gydytoja paaiškina, kad diabetu sergantis žmogus (nors naudinga ir dar sveikam) turėtų sumažinti greitai pasisavinamų angliavandenių suvartojimą. Į šią kategoriją patenka įvairūs desertai, saldūs gėrimai (įskaitant ir sultis), balta duona, įvairūs miltiniai kepiniai, saldūs pusryčių dribsniai.
Vietoj to, į mitybos racioną vertėtų įtraukti daugiau lėtai pasisavinamų angliavandenių. Toks maistas turi daug skaidulų, todėl energiją išskiria pamažu ir ilgam sotina. Į šią kategoriją patenka pilno grūdo produktai (avižos, grikiai, rudieji ryžiai), ankštiniai augalai (lęšiai, avinžirniai, pupelės), bolivinė balanda ir nekrakmolingos daržovės.
„Jeigu valgome obuolį, rinkimės ne patį saldžiausią, bet rūgštesnį, kuris turi mažiau gliukozės.
Taip pat svarbu į kiekvieną valgį įtraukti baltymų. Tai ypač aktualu darosi su amžiumi, kai mūsų raumenys pradeda nykti ir tam procesui sulėtinti yra reikalingas tam tikras baltymų kiekis“, – sako R. Remeikytė-Ruibienė.
Pasak jos, reikalingą baltymų kiekį nesunku apskaičiuoti pagal kūno svorį. Vienam kilogramui reikėtų 0,8–1,2 g. baltymų per dieną. O jei žmogus fiziškai aktyvesnis – iki 1,6 g.
Tiesa, pastaruoju metu žodis „baltymai“ pasidarė labai populiarus. Tačiau, jei produktas praturtintas baltymais, tai dar nereškia, kad jis automatiškai yra sveikas.
„Reikėtų nepamiršti paskaityti, kiek sudėtyje yra cukraus ir rinktis tą prekę, kurioje yra mažiausias kiekis. Cukraus gali būti 3 ar 4 g šimtame gramų, bet ne 12, 15 ar 20.
Ir su dirbtiniais saldikliais reikėtų atsargiau. Tai yra geresnė alternatyva cukrui, bet jei mes vartojame beprotišką kiekį gaiviųjų gėrimų, ledų ar kitų saldumynų su dirbtiniais saldikliais, nėra gerai, nes taip prarandame saiką ir žmogus pradeda save apgaudinėti, kad nevalgo cukraus. Bet iš esmės jis maitinasi nesveikai, neretai suvartoja daugiau riebalų ir kalorijų“, – pastebi R. Remeikytė-Ruibienė.
Mažesnės porcijos
Šeimos gydytojos patirtis rodo, kad keisti įpročius nėra lengva. Sudėtinga žmogų, kuris valgė dideles porcijas įtikinti, kad nuo šiol reikės pasisotinti ne taip gausiai prikrauta lėkšte.
Pasak jos, svarbu, kad viskas būtų daroma palaipsniui, pokyčiai nebūtų staigūs ir radikalūs.
„Mitybos įpročiams pakeisti reikia laiko, bet porcijos turi mažėti. Pavyzdžiui, jei anksčiau suvalgydavau keturis cepelinus, tai dabar turi užtekti dviejų. Ir jei valgiau 5–6 kartus per dieną, tai pasilieku 3 pagrindinius valgius ir vengiu užkandžiauti“, – dėsto R. Remeikytė-Ruibienė.
Ji priduria, kad užsigerti geriausiai tinka vanduo. Dažnas neįvertina, kiek daug gliukozės gauna iš sulčių, kavos ar saldintų gėrimų.
Fizinio aktyvumo ir mitybos derinys
Pastaraisiais metais labai išpopuliarėjo kasdienis žingsnių skaičiavimas. Ėjimas nėra panacėja nuo visų ligų, bet šis įprotis naudingas sveikatai.
„Fizinis aktyvumas mažina riebalų kiekį kūne, gerina širdies ir kraujagyslių sistemos būklę. Reguliarus vaikščiojimas, kartu su platesne gyvensenos korekcija, gali būti labai reikšmingas pokytis bendrai sveikatai ir diabeto kontrolei.
Bet vien 5–7 tūkstančių žingsnių „suvaikščiojimas“ per dieną, nepakeitus savo mitybos, neduos grandiozinių pokyčių. Svarbi yra gyvensenos visuma“, – akcentuoja R. Remeikytė-Ruibienė.