„Kai pradėjo gydymą, baigėsi tas kosulys“, – priduria vyras.
Idiopatinė plaučių fibrozė (IPF) – reta, bet pavojinga liga, kai plaučių audinys randėja ir palaipsniui praranda gebėjimą tinkamai aprūpinti organizmą deguonimi. Todėl žmogui tampa sunku kvėpuoti.
Ligą dažnai sudėtinga atpažinti, nes jos pradžioje simptomai yra nespecifiniai – ilgai trunkantis sausas kosulys, dusulys, nuovargis, mažėjantis fizinis pajėgumas gali būti lengvai nurašomi amžiui, rūkymui ar lėtinėms ligoms.
Tuberkuliozės pavojai: profesorius įvardijo, kada tikimybė susirgti išauga
Todėl gydytojai įspėja: jeigu kosulys nepraeina ilgiau kaip 8 savaites, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, įvertinęs situaciją, gali nukreipti pacientą pas pulmonologą.
„Užsitęsęs sausas kosulys – pirmas signalas kreiptis į šeimos gydytoją, nes tai gali būti sudėtingos, nepagydomos ligos ženklas“, – pirmadienį Seime surengtos konferencijos metu sakė Aušra Degutytė, Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentė.
Susiję straipsniai
Lietuvos gydytojų pulmonologų duomenimis, tik 1 iš 6 IPF sergančių žmonių Lietuvoje žino apie savo ligą ir gali ją kontroliuoti – likę 5 iš 6 tiesiog nežino, kad serga. Tokia situacija lemia klaidingas diagnozes, uždelstą siuntimą pas specialistus ir prarastą, o pacientui – gyvybiškai svarbų laiką.
Negydoma IPF laikoma pavojingesne net už kai kurias onkologines ligas: nediagnozuotas ir negydomas pacientas nuo pirmųjų simptomų miršta vidutiniškai per 2–3 metus. Laiku diagnozuotiems ir gydomiems pacientams skiriami visiškai kompensuojami vaistai gali padėti pristabdyti ligos progresavimą.
„Tai papildomi metai, kai žmogus gali būti su savo artimaisiais, būti savarankiškas. Jis gali pats nueiti į parduotuvę, apkabinti savo vaikus“, – sakė A. Degutytė.
Prašo nedelsti
Europoje atlikta apklausa parodė, kad 40 proc. atvejų IPF diagnozė patvirtinta buvo po daugiau nei metus trukusių nuolatinių tyrimų.
Šeimos gydytojai įprastai būna pirmieji specialistai, į kuriuos kreipiasi IPF požymius pajutę žmonės.
„Dusulys nėra liga. Dusulys yra simptomas, kuris turėtų atvesti pacientą pas šeimos gydytoją. Gera žinia, kad beveik 90 proc. atvejų dusulio priežastis mums pavyksta išsiaiškinti, atlikus detalų ištyrimą“, – sakė Santaros klinikų šeimos gydytoja doc. Neringa Burokienė.
Jei šeimos gydytojui nepavyksta suprasti, kodėl pacientą vargina dusulys ir kosulys, tolesnius tyrimus atlieka gydytojai pulmonologai.
„Pacientai turėtų nelaukti. Viena situacija būna, kai pacientas ateina po 2 savaičių ir sako: „Daktare, aš jaučiu dusulį.“ Ir visai kita istorija, kai pacientas pas šeimos gydytoją ateina su tuo simptomu pagyvenęs 3 metus. Tokiu atveju jau labai sudėtinga padėti žmogui.
Todėl visus pacientus kviečiu neignoruoti šito simptomo“, – pabrėžė N. Burokienė.
Kodėl diagnozė užtrunka?
Santaros klinikų pulmonologė dr. Edita Strumilienė paaiškino, kad IPF yra progresuojanti liga, o tai reiškia, kad neįmanoma atitaisyti jos padarytos žalos.
Pasak gydytojos, įtarus IPF, atliekami specifiniai tyrimai.
„Labai svarbi yra radiologinė diagnostika. Tačiau nereikia pamiršti, kad ankstyvose ligos stadijose neįmanoma pastebėti jokių pakitimų plaučių rentgenogramoje. Kai liga jau ženkliai pažengusi, jai nustatyti kartais užtenka tik radiologinės diagnostikos“, – patirtimi dalijosi E. Strumilienė.
Tiesa, ji pabrėžė, kad IPF patvirtinti būtinas yra visos tarpdisciplininės medikų komandos indėlis.
„Laiku atpažinus idiopatinę plaučių fibrozę, šiandien esamais medikamentais galima sustabdyti jos progresavimą“, – akcentavo E. Strumilienė.
Kauno klinikų gydytoja pulmonologė Kristina Biekšienė pasakojo, kad nuo kreipimosi į gydytoją iki IPF diagnozės nustatymo vidutiniškai praeina 7,5 mėnesio.
Procesas užtrunka, nes tuos pačius simptomus turi ir kitos – daug dažnesnės – ligos. Medikai pirmiau įtaria širdies ligas ar kitas plaučių ligas.
„Įrodyta, kad paciento nukreipimas į specializuotą centrą pagreitina tiek ištyrimą, tiek paciento išgyvenamą ir jo gyvenimo kokybę“, – sakė K. Biekšienė.