Taigi tūkstančiai žmonių su liga gyvena daug metų. Kartais jie net pamiršta apie atopinį dermatitą, bet gali pasireikšti ligos paūmėjimai: niežulys, odos sausumas, paraudimas ir išbėrimai.
Kada jau neužtenka savarankiškos ligos kontrolės ir vertėtų ieškoti specialisto pagalbos?
„Į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą arba dermatolologą verta kreiptis, jeigu odos paraudimas, sausumas ir niežėjimas nepraeina, kartojasi arba trukdo miegoti, mokytis, dirbti ir užsiimti įprasta veikla.
Susiję straipsniai
Konsultacija taip pat reikalinga, jei žmogus arba jo šeimos gydytojas nėra tikras, ar tai tikrai atopinis dermatitas arba savarankiškai naudojamos odos priežiūros priemonės nepadeda“, – paaiškina gydytoja alergologė, klinikinė imunologė prof. Laura Malinauskienė.
Profesorė pabrėžia, kad specialisto konsultacijos reikėtų, kai liga apima didesnius odos plotus, pažeidžia veidą, akių vokus, plaštakas ar lytinių organų sritį, dažnai paūmėja arba paskirtas vietinis gydymas yra neveiksmingas.
„Nereikėtų laukti, kol liga taps labai sunki – kuo anksčiau sudaromas tinkamas odos priežiūros ir gydymo planas, tuo lengviau būna kontroliuoti paūmėjimus“, – pataria L. Malinauskienė.
7 požymiai, kad reikalinga neatidėliotina pagalba
L. Malinauskienės teigimu, skubiai kreiptis būtina, jei:
– odos būklė staiga labai pablogėjo,
– oda tapo skausminga,
– atsirado pūliavimas,
– pasireiškė šlapiavimas,
– gelsvi šašai, pūslelės,
– karščiavimas
– bendra bloga savijauta.
„Ypač pavojinga vadinamoji herpetinė egzema – greitai plintanti pūslelinės (herpes) viruso sukelta infekcija, kuriai būdingos skausmingos, panašios viena į kitą pūslelės ir žaizdelės. Tokiu atveju reikalinga neatidėliotina medicinos pagalba“, – pataria L. Malinauskienė.
Todėl sergantiems atopiniu dermatitu žmonėms, o ypač mažiems vaikams, reiktų vengti betarpiško kontakto su herpetine infekcija sergančiais žmonėmis“, – pataria L. Malinauskienė.
Kodėl svarbu pasitarti su specialistu?
Jei paūmėjus atopiniam dermatitui delsiama kreiptis pagalbos, išauga komplikacijų rizika. Viena iš problemų, pasak gydytojos, įsisuka ydingas niežulio ir kasymosi ratas.
„Kuo labiau niežti, tuo daugiau žmogus kasosi, o kuo daugiau kasosi, tuo stipriau pažeidžiama oda ir didėja uždegimas. Ilgainiui oda gali sustorėti, sukietėti, atsirasti skausmingų įtrūkimų, žaizdelių ir pigmentacijos (odos spalvos) pokyčių.
Pažeistas odos barjeras prasčiau saugo nuo mikroorganizmų, todėl dažniau prisideda bakterinės ir virusinės infekcijos“, – įspėja L. Malinauskienė.
Be to, gydytoja pastebi, kad nuolatinis niežėjimas ir miego stoka taip pat blogina dėmesio koncentraciją, darbingumą, vaikų mokymosi rezultatus, emocinę savijautą ir visos šeimos gyvenimo kokybę.
Atopinis dermatitas siejamas su didesne nerimo ir depresijos rizika, ypač kai liga yra vidutinio sunkumo ar sunki. Visa tai yra patvirtinta plačios apimties moksliniais tyrimais.
„Tačiau nereikėtų gąsdinti paciento, kad kiekvienas negydomas bėrimas būtinai sukels komplikacijų. Svarbiausia suprasti, kad atopinis dermatitas nėra vien kosmetinė problema – tai lėtinė uždegiminė liga, kurią galima kontroliuoti taip pat nuosekliai kaip astmą ar kitą lėtinę ligą“, – pabrėžia L. Malinauskienė.
Beje, atopiniu dermatitu sergančius pacientus konsultuoja ir gydo tiek gydytojai dermatovenerologai, tiek alergologai ir klinikiniai imunologai. Alergologo konsultacija ypač naudinga, kai kartu su atopiniu dermatitu yra astma, alerginis rinitas, įtariamos tam tikros maisto alerginės reakcijos arba reikia nuspręsti, ar konkrečiam pacientui iš tiesų reikalingi alergijos tyrimai.
Sunkus atopinis dermatitas gali būti veiksmingai gydomas įvairiais sisteminiais vaistais – tiek tradiciniais imunosupresantais, tiek pažangiais geriamaisiais ar leidžiamais biologiniais vaistais, kuriuos skiria gydytojai specialistai. Svarbu žinoti, kad šiandien net ir sunkia atopinio dermatito forma sergantys žmonės gali tikėtis gyventi visavertį gyvenimą.
Turinys paruoštas bendradarbiaujant su biofarmacine įmone „AbbVie“.