Dokumente pabrėžiama, kad po daugelį metų trukusios lėtos pažangos klinikiniai tyrimai dabar priartėjo prie reikšmingų diagnostikos ir gydymo proveržių.
Ataskaitoje nurodoma, kad iki 2050 metų pasaulyje demencija gali sirgti daugiau kaip 139 mln. žmonių. Demencija gali tapti viena pagrindinių mirties priežasčių pasaulyje.
Tačiau nors vaisto, galinčio visiškai išgydyti Alzheimerio ligą, kol kas nėra, moksliniai tyrimai iš esmės keičia požiūrį į šią ligą.
Sergantiems Alzheimeriu – neįtikėtina technologija: emocinę paramą suteiks robotas šuo
„Manau, kad ilgą laiką demencijos srityje vyravo gana beviltiškas požiūris – esą tai tiesiog gali nutikti senstant ir mes nieko negalime padaryti“, – sakė gydytojas neurologas Campbellas Le Heronas.
„Šie tyrimai rodo, kad tam tikrose situacijose mes galime kažką padaryti. Tačiau mūsų supratimas apie biologinius ligos mechanizmus taip pat leidžia nustatyti būdus, kaip iš tikrųjų galėtume jos išvengti“, – pridūrė jis.
Susiję straipsniai
Ankstyvai diagnozei – nauji kraujo tyrimai
Per pastaruosius kelerius metus tarptautinėje rinkoje pasirodė vaistų, galinčių sulėtinti Alzheimerio ligos progresavimą.
C. Le Heronas teigė, kad šie vaistai veikia taikydamiesi į amiloido sankaupas smegenyse ir jas pašalindami. Tokios sankaupos smegenyse gali pradėti formuotis likus ne vieneriems metams iki ligos simptomų atsiradimo.
Šiuo metu atliekami klinikiniai tyrimai, kurių metu žmonės gydomi dar nepasireiškus ligos simptomams, siekiant išsiaiškinti, ar taip galima išvengti kognityvinių funkcijų sutrikimo.
„Kol kas nežinome, ar taip iš tikrųjų bus. Tačiau turime galvoti apie ateitį, nes būtent tai tikimės įrodyti“, – sakė C. Le Heronas.
„Jeigu taip ir bus, turėsime gerinti diagnostiką. Turėsime galvoti, kaip nustatyti žmones, kuriems gresia Alzheimerio liga.“
Dar vienas svarbus pokytis – kraujo tyrimai, leidžiantys diagnozuoti Alzheimerio ligą. Ataskaitoje teigiama, kad jų atsiradimas gali gerokai pagerinti ankstyvą ligos nustatymą.
Tokie tyrimai šiuo metu kuriami ir išbandomi Jungtinėje Karalystėje bei Australijoje.
Šiuo metu Alzheimerio liga diagnozuojama atliekant specializuotus smegenų vaizdinius tyrimus ir juosmeninę punkciją, kai iš apatinės nugaros dalies paimamas smegenų skystis. Tačiau tokie tyrimai daugeliui žmonių sunkiai prieinami.
Be to, naujieji kraujo tyrimai dar nėra tobuli, todėl jie turėtų būti tik viena visapusiško klinikinio įvertinimo dalių.
„Manau, kad vienas svarbiausių šių testų privalumų yra viltis, jog jie bus gerokai pigesni už dabartinius tyrimus“, – sakė C. Le Heronas.
Ar Alzheimerio ligos galima išvengti keičiant gyvenimo būdą?
Ataskaitoje taip pat aptariami klinikiniai tyrimai, kuriuose nagrinėjama, kaip gyvenimo būdas gali paveikti kognityvinių funkcijų silpnėjimą.
Vienas tokių tyrimų Suomijoje pradėtas 2009 metais. Jo metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar gyvenimo būdo pokyčiai gali apsaugoti senstančias smegenis.
Dvejų metų programoje dalyvavo 60–77 metų žmonės. Joje daug dėmesio skirta sveikai mitybai, fiziniam aktyvumui, protinėms užduotims ir socialiniam aktyvumui.
Ataskaitoje teigiama, kad žmonių, kurie laikėsi sveikesnio gyvenimo būdo, kognityvinės funkcijos pagerėjo maždaug 25 proc.
C. Le Heronas rekomendavo sportuoti penkias dienas per savaitę taip, kad „pritrūktų oro“, rinktis Viduržemio jūros regiono tipo mitybą, kurioje būtų daug vaisių ir daržovių, ir skirti dėmesio bendravimui su kitais žmonėmis.
O kaip dėl kryžiažodžių ar kitų smegenų lavinimo užduočių?
„Įrodymų, kad būtent kryžiažodžių sprendimas būtų labai veiksmingas, nėra daug. Tai nereiškia, kad jų nereikėtų spręsti, tačiau tikrai nepamirščiau tiesiog būti tarp žmonių ir dalyvauti bendruomenės gyvenime – žinome, kad tai taip pat labai svarbu.“
Parengta pagal rnz.co.nz inf.