Stresas ir oda: ar emocinė įtampa gali paskatinti atopinio dermatito paūmėjimą?

„Emocinė įtampa gali būti realus atopinio dermatito paūmėjimą skatinantis veiksnys – tai nėra vien pacientų įsivaizdavimas. Vis dėlto stresas nėra pagrindinė atopinio dermatito priežastis ir ne visiems žmonėms jo poveikis vienodas“, – pasakoja gydytoja alergologė, klinikinė imunologė prof. Laura Malinauskienė.

Ji tęsia, kad ryšys yra abipusis: stresas gali sustiprinti niežėjimą ir uždegimą, o pati liga – matomi bėrimai, nuolatinis niežėjimas ir miego trūkumas – sukelia papildomą emocinę įtampą.

„Taip gali susidaryti uždaras ratas. Europos atopinio dermatito gairėse pabrėžiama, kad stresas gali būti ir paūmėjimo priežastis, ir jo pasekmė. Bet kokiu atveju, mokėjimas „išventiliuoti“ lėtinį stresą labai naudingas ne tik sergant atopiniu dermatitu, bet ir kitų ligų gydymui bei profilaktikai“, paaiškina profesorė.

Pasak gydytojos, streso metu suaktyvėja smegenų, nervų, hormonų ir imuninės sistemos ryšiai – vadinamoji smegenų ir odos ašis.

Tuomet išsiskiria streso hormonai ir nervų sistemos mediatoriai, kurie gali pakeisti odos imuninių ląstelių, putliųjų ląstelių ir nervinių skaidulų aktyvumą. Dėl to oda tampa jautresnė, sumažėja niežėjimo slenkstis ir gali sustiprėti uždegiminiai signalai.

„Ilgalaikis stresas taip pat gali trikdyti normalų odos barjero atsikūrimą. Prisideda netiesioginiai veiksniai: žmogus prasčiau miega, dažniau kasosi, prakaituoja, mažiau laikosi odos priežiūros režimo.

Todėl būtų pernelyg paprasta sakyti, kad ligą paūmina vien „padidėjęs kortizolis“ (jis kaip tik turi priešuždegiminį poveikį) mechanizmas yra gerokai sudėtingesnis ir apima visą nervų, hormonų, imuninės sistemos bei odos sąveiką“, – pabrėžia L. Malinauskienė.

Jei dermatitas paūmėja įtemptais gyvenimo laikotarpiais, kartu su gydytoju verta turėti aiškų paūmėjimo planą: žinoti, kokius emolientus naudoti kasdien ir kokį priešuždegiminį vaistą kuriai kūno vietai bei kiek laiko pradėti vos pasirodžius pirmiesiems paūmėjimo požymiams. Nereikėtų laukti, kol uždegimas išplis.

L. Malinauskienė teigia, kad įtemptu laikotarpiu ypač svarbu:

– nenutraukti kasdienės odos priežiūros; stengtis išlaikyti reguliarų miegą;

– vengti perkaitimo ir gausaus prakaitavimo, aptemptų rūbų;

– rinktis trumpus drungnus, o ne karštus dušus, vonia irgi gerai;

– kirpti nagus trumpai, niežtinčią vietą geriau vėsinti, o ne kasyti (pvz., galima kasytis su ledo kubeliu iš šaldymo kameros – jis ne toks aštrus, be to tirpdamas vėsina odą ir mažina niežulį);

– taikyti sau tinkamas streso mažinimo priemones – fizinį aktyvumą, kvėpavimo pratimus, dėmesingo įsisąmoninimo (mindfullnes) technikas ar psichologo/psichoterapeuto pagalbą (pvz., kognityvinė psichoterapija turi ir mokslinius įrodymus padedant atopinio dermatito gydymui).

„Naudinga kelias savaites žymėti paūmėjimus, miegą, stresą ir gydymo naudojimą – tai padeda atskirti tikrus provokuojančius veiksnius nuo atsitiktinių sutapimų. Tačiau streso valdymas yra gydymo papildymas, o ne vaistų pakaitalas.

Jei liga vis tiek dažnai paūmėja, trikdo miegą ar gyvenimo kokybę, nereikėtų visko paaiškinti vien stresu – tai gali reikšti, kad būtina peržiūrėti ir sustiprinti patį atopinio dermatito gydymą“, – paaiškina L. Malinauskienė.

Pasak profesorės, šiuolaikinis sisteminis atopinio dermatito gydymas skiriamas sergant vidutinio sunkumo ar sunkia liga, kai tinkamai taikomo vietinio gydymo nepakanka. Tinkamiausias gydymas yra parenkamas individualiai, įvertinus ankstesnio gydymo rezultatus, paciento sveikatos būklę ir galimus rizikos veiksnius.

„Šiandien galima rinktis tiek tradicinius imunosupresantus, tiek pažangius geriamuosius ar leidžiamus biologinius vaistus, kurie tikslingai slopina svarbiausius uždegimo mechanizmus, todėl reikšmingai sumažina bėrimą bei niežėjimą ir gali pagerinti miegą bei gyvenimo kokybę“, – pabrėžia L. Malinauskienė.