Maistas ir atopinis dermatitas: ar tikrai reikia atsisakyti pieno, kiaušinių ir kitų produktų?

L. Martinėlė pastebi, kad kartais pacientai pervertina mitybos reikšmę atopiniam dermatitui.

„Tai suprantama: atopinis dermatitas yra lėtinė, banguojančios eigos liga, todėl žmonės natūraliai ieško vieno konkretaus ir lengvai pašalinamo paūmėjimų veiksnio.

Pasitaiko, kad pacientai ar vaikų tėvai savarankiškai atsisako kelių didelių maisto produktų grupių, nors nėra nustatytas aiškus jų ryšys su simptomais“, – tvirtina L. Martinėlė.

Pasak jos, daugumai pacientų tokia strategija neturi reikšmingo poveikio atopinio dermatito eigai. Todėl gydytoja nepataria sudarinėti universalaus „draudžiamų produktų“ sąrašo, o, esant pagrįstam įtarimui, individualiai įvertinti konkretaus produkto ir simptomų ryšį.

L. Martinėlė pasakoja, kad atopinis dermatitas, ypač anksti prasidėjusi ir sunkesnė jo forma, yra susijęs su didesne maisto alergijos rizika.

„Kai kuriuose tyrimuose nustatyta, kad maisto alergiją turi apie 30–40 proc. vaikų, sergančių vidutinio sunkumo ar sunkiu atopiniu dermatitu, tačiau šie skaičiai priklauso nuo tirtos pacientų grupės ir taikytų diagnostikos kriterijų

Pats atopinis dermatitas paprastai pasireiškia lėtiniu arba pasikartojančiu odos uždegimu, niežėjimu, sausumu, paraudimu ir egzeminiais bėrimais. Ligos eiga banguoja – paūmėjimus keičia pagerėjimo laikotarpiai.

Imunoglobulino E (IgE) sukeltą maisto alergiją galima įtarti, jei suvalgius to paties produkto pakartotinai, dažniausiai per kelias minutes ar iki dviejų valandų, atsiranda ūmių simptomų: dilgėlinė, lūpų ar veido tinimas, staigus išplitęs niežėjimas, vėmimas, kvėpavimo sutrikimai ar kiti alerginės reakcijos požymiai. Tačiau galimos ir vėlyvesnės reakcijos, kurių ryšį su maistu nustatyti sunkiau“, – paaiškina gydytoja.

Ji priduria, kad vien odos būklės arba vien teigiamo alergijos tyrimo diagnozei nepakanka. Pirmiausia vertinama išsami ligos istorija, simptomų pobūdis ir jų pasikartojimas suvalgius konkretų produktą.

Prireikus atliekami odos dūrio arba specifinių IgE tyrimai, gydytojo prižiūrima diagnostinė eliminacija, o neaiškiais atvejais – kontroliuojamas provokacinis mėginys su maistu.

„Atopinio dermatito atsiradimą lemia daug veiksnių – ligos neišprovokuoja vienas konkretus maisto produktas. Tai lėtinė uždegiminė odos liga, kurios vystymuisi svarbūs genetiniai veiksniai, sutrikusi odos barjero funkcija, pakitęs imuninis atsakas ir aplinkos poveikis“, – paaiškina gydytoja dermatovenerologė Lina Martinėlė.

Pasak jos, ligos paūmėjimus gali skatinti šaltas ir sausas oras, temperatūros bei drėgmės pokyčiai, oro tarša, tabako dūmai, odą dirginančios medžiagos, infekcijos, stresas ir kai kuriems įsijautrinusiems žmonėms – tam tikri alergenai.

„Maisto alergija tarp atopiniu dermatitu sergančių žmonių, ypač vaikų, nustatoma dažniau. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvieno paciento ligos simptomus sukelia maistas.

Esant pagrįstam įtarimui, vertinamas ryšys tarp konkretaus produkto ir simptomų, o prireikus atliekamas tikslingas alergologinis ištyrimas.

Gydymo gairėse nerekomenduojama profilaktiškai atsisakyti pieno, kiaušinių, glitimo ar kitų produktų vien dėl atopinio dermatito“, – sako gydytoja.

Ji pabrėžia, kad tam tikrą produktą išbraukti iš mitybos verta tik patvirtinus maisto alergiją arba nustačius aiškų konkretaus produkto ryšį su simptomais.

„Savarankiškai išbraukus iš raciono pieną, kiaušinius ar kitus įtariamus produktus galima labiau pakenkti nei padėti“, – įspėja L. Martinėlė.

Nepagrįstas produktų atsisakymas didina maistinių medžiagų trūkumo riziką.

„Žmogui gali pristigti baltymų, kalcio, vitamino D ir kitų augimui bei sveikatai svarbių medžiagų, todėl gali pablogėti mitybos būklė ir sutrikti augimas. Ši rizika ypač aktuali kūdikiams ir vaikams, kuriems maisto alergija su atopiniu dermatitu susijusi dažniau nei suaugusiesiems, tačiau jų mitybos poreikiai taip pat yra didesni.

Be to, ilgai nevartojant anksčiau toleruoto produkto gali būti prarasta organizmo tolerancija jam, todėl pakartotinai jį suvalgius gali išsivystyti greito tipo alerginė reakcija, įskaitant anafilaksiją.

Griežtas ir nepagrįstas maisto ribojimas taip pat gali pabloginti paciento bei jo šeimos gyvenimo kokybę“, – pabrėžia gydytoja dermatovenerologė.

Sunkus atopinis dermatitas gali būti veiksmingai gydomas įvairiais sisteminiais vaistais – tiek tradiciniais imunosupresantais, tiek pažangiais geriamaisiais ar leidžiamais biologiniais vaistais, kuriuos skiria gydytojai specialistai. Svarbu žinoti, kad šiandien net ir sunkia atopinio dermatito forma sergantys žmonės gali tikėtis gyventi visavertį gyvenimą.