„Vienas iš dešimties įspėjamųjų Alzheimerio ligos simptomų yra regimojo suvokimo pokyčiai. Tai yra sunkumai vertinant erdvinius ryšius, atstumą tarp objektų. Toks yra vienas iš ankstyvųjų požymių, kurio negalime ignoruoti, turime geriau suprasti pasireiškimą ir gebėti ištirti pacientus“, – teigia sako Vilniaus universiteto (VU) medicinos fakulteto asistentė ir VUL Santaros klinikų gydytoja neurologė dr. Vaiva Sutnikienė.
Ankstyvos Alzheimerio ligos diagnostikos galimybės šiuo metu sparčiai plečiasi. Vis daugiau dėmesio skiriama biologiniams ligos žymenims, o tarptautinėse rekomendacijose jau aptariamas ir kraujo tyrimų naudojimas diagnozuojant Alzheimerio ligą žmonėms, kuriems pasireiškia objektyvūs pažinimo funkcijos sutrikimai.
Vis dėlto vien nustatyti ligos biologinius požymius nepakanka – svarbu suprasti, kaip jie atsispindi žmogaus gebėjimuose ir kasdieniame funkcionavime.
Lietuvos mokslininkai nenustoja stebinti: sukūrė būdą, kuris padės sergantiems sunkia liga
Būtent tai V. Sutnikienė nagrinėjo prieš kelias savaites VU medicinos fakultete apgintoje disertacijoje.
„Toks ir buvo mano tikslas – surasti testų, kurie ateityje potencialiai galėtų palengvinti ankstyvą Alzheimerio ligos diagnostiką“, – sako ji.
Tyrime buvo vertinami ne tik vizualinės atminties, bet ir spalvų, laiko, judesio bei erdvinio suvokimo pokyčiai, ieškant užduočių, kurios ateityje galėtų papildyti įprastus pažinimo funkcijų tyrimus.
Pasak gydytojos neurologės, tai aktualu, nes Alzheimerio liga vis dažniau nustatoma ankstesnėse stadijose, o diagnostikos ir gydymo galimybės keičiasi.
Susiję straipsniai
– Kodėl Alzheimerio liga pastaraisiais metais susilaukia tokio didelio mokslininkų dėmesio?
– Visuomenė sensta, tad auga Alzheimerio ligos atvejų skaičius, tuo pačiu didėja ligos našta. Alzheimerio liga sukelia progresuojantį pažinimo funkcijų blogėjimą, galiausiai pacientas tampa visiškai priklausomas nuo aplinkinių.
Bet manau, kad šios temos populiarumą skatina ir su Alzheimerio ligos tyrinėjimais susijusios naujienos.
Antai, šiuo metu bandoma taikyti ligos eigą modifikuojantį gydymą. Nors ligos išgydyti nepajėgia net ir naujausi vaistai, bet tikslas yra sulėtinti ligos progresavimą. Ir tai jau būtų didžiulė pagalba pacientams ir jų artimiesiems.
Džiugina ir diagnostikos naujienos. Biologiniam ligos patvirtinimui naudojamas nugaros smegenų skysčio tyrimas iki šiol neturėjo alternatyvos. Dabar jau į klinikinę praktiką diegiamas kraujo žymenų tyrimas, kuris būtų daug prieinamesnis.
Pagal apibrėžimą, tvirtam Alzheimerio ligos patvirtinimui yra reikalingas biologinių ligos žymenų aptikimas.
– Bet esu girdėjęs, kad Lietuvoje Alzheimerio ligos diagnozei užtenka ir aiškiai išreikštų simptomų. Ar klystu?
– Iš tikrųjų, biologinių žymenų tyrimus įprastai atliekame tik tais atvejais, kai diagnozė yra neaiški, taip pat jaunesnio amžiaus pacientams.
Kadangi šiuo metu Lietuvoje neturime ligos eigą modifikuojančio gydymo, diagnozę galime nustatyti ir remdamiesi klinikiniais simptomais. Visgi galvos smegenų skysčio tyrimas – invazyvi procedūra, todėl ji nėra siūloma, kai nėra tam būtinybės.
Tačiau pasaulis keičiasi, tikėtina, ir pas mus netolimoje ateityje bus įvestos kitos nuorodos, kada turėtume tirti pacientą dėl Alzheimerio ligos biologinių žymenų, atlikti kraujo tyrimus. Tai būtų daug prieinamesnė, mažiau invazyvi procedūra.
– Pernai JAV patvirtinti kraujo tyrimai Alzheimerio ligai diagnozuoti. Ar gerai suprantu, kad panašų metodą ruošiamasi pritaikyti ir Lietuvoje?
– Taip, yra tokie planai. Dabar šie tyrimai yra patvirtinti ne tik JAV, bet ir Europos Sąjungoje. Galbūt po kelių mėnesių jau ir turėsime kraujo tyrimą Alzheimerio ligai.
– Kokiems žmonėms būtų prasminga išsitirti?
– Šitas tyrimas nėra numatytas pacientams, kurie neturi jokių Alzheimerio ligos simptomų, kurių pažinimo funkcija nėra sutrikusi.
Tačiau mokslininkai šiuo metu aiškinasi, kokią klinikinę reikšmę toks kraujo tyrimas turėtų pacientams, kai jiems dar nepasireiškė Alzheimerio ligos simptomai.
– Bet priemonių Alzheimerio ligos eigai modifikuoti vis tiek neturime. Ar naujas diagnostinis įrankis ką nors pakeistų?
– Deja, taip, turėtume ligos patvirtinimą biožymenimis, bet kad geriau suprastume pacientų funkcinius pakitimus, reikalingi jautrūs ir specifiški pažinimo funkcijų testai. Apie tai buvo ir mano disertacija.
– Joje tyrinėjote, ar ankstyvus regos ir vizualinės atminties pokyčius būtų galima pasitelkti nustatant Alzheimerio ligą. Kaip vyko tyrimas?
– Pirmiausia sudaryta testų baterija, į kurią įtrauktos įvairius regimojo suvokimo aspektus vertinančios užduotys: mūsų pačių sukonstruota spalvų atpažinimo atminties užduotis, specialiųjų regos fenomenų, laisvos prieigos kompiuterizuotos laiko ir judesio vertinimo, mintinės rotacijos užduotys. Taip pat atrinkti vizualinį erdvės ir objektų suvokimą vertinančios baterijos testai. Šioms užduotims atlikti beveik nekliudo nei kultūriniai, nei kalbiniai skirtumai, o tai ryškus privalumas prieš verbalinius testus.
Vėliau atrinkti ir įtraukti tiriamieji. Į tyrimą galėjome įtraukti tik tuos žmones, kurie atitinka griežtus kriterijus, neturi kitų centrinės nervų sistemos ligų, neturi regimojo suvokimo pažeidimų, t.y. veiksnių, kurie galėtų iškreipti tyrimo rezultatus.
Palygindami kontrolinės grupės tiriamųjų, lengvu kognityviniu sutrikimu dėl Alzheimerio ligos ir lengva demencija dėl Alzheimerio ligos sergančių pacientų rezultatus, tyrinėjome, kaip ankstyvos stadijos ligą paveikia regimąjį suvokimą. Tikslas buvo įvertinti, ar šie testai galėtų būti papildoma priemonė ankstyvajai Alzheimerio ligos diagnostikai.
Žinoma, tai nepakeis standartinių testų, kurie dabar naudojami.
– O kokia nauda iš papildomos diagnostinės priemonės?
– Taip, kraujo ar nugaros smegenų skysčio tyrimas leidžia nustatyti Alzheimerio ligą. Bet teigiamas biologinio tyrimo atsakymas dar nereiškia, kad liga turi simptomų.
Žinoma, kad biožymenys gali atsirasti dešimtimis metų anksčiau nei ligos pasireiškimas. Todėl neįvertinę suvokimo funkcijų, mes negalime suprasti, kokioje situacijoje yra pacientas. Tai svarbu, nes pažinimo funkcijų testai padėtų nustatyti ligos progresavimo greitį, pateikti prognozę.
Toks vertinimas būtų vertingas ir jei ateityje pas mus atsirastų ligos eigą modifikuojantis gydymas. Jeigu žmogus neturi jokių simptomų, vargu jam būtų galima skirti vaistus. Dabar JAV, kur prieinami tokie medikamentai, jie išrašomi tik tiems pacientams, kurie turi kognityvinių funkcijų sutrikimų.
– Ar pacientas pats gali pastebėti vizualinės atminties prastėjimą?
– Dažniausiai ne. Ir tie pacientai, kuriems mes nustatėme regimojo suvokimo pokyčių, neturėjo jokių nusiskundimų dėl vaizdų prisiminimo ar erdvinių ryšių suvokimo.
Alzheimerio liga tuo pasižymi, kad pacientas gali visiškai nesuprasti turintis sutrikimą. Su verbaline atmintimi juk dažniausiai nutinka, kad artimieji pirmiau pastebi, kad žmogus dažniau užmiršta dalykus.
Ryškesni regimosios funkcijos sutrikimai gali trukdyti kasdienei funkcijai. Dėl erdvės vertinimo klaidų žmogui tampa sunkiau vairuoti, nutinka pargriuvimai, užkliuvimai.
Kartais Alzheimerio liga gali prasidėti tik vizualiniais amnestiniais sutrikimais – žmonių veidų, spalvų, objektų vaizdo užmiršimu. Jei mes nepastebėsime tokių pacientų, jų liga gali progresuoti į sunkesnes stadijas, kai atsiranda ir verbalinės atminties sutrikimai.
Tačiau reikalingi tyrimai, kad būtų galima nustatyti – žmogui pasireiškė patologija ar normalus užmiršimas. Tikrai neturime atsiminti visko, ką pamatome.
– Gydytojai sako, kad Alzheimerio liga dažnai nustatoma vėlai. Pacientą atveda artimieji ilgą laiką nepastebėję ligos požymių. Kaip pasirodančios naujovės galėtų paankstinti ligos nustatymą?
– Taip, neretai pacientai ir jų artimieji pirmą kartą kreipiasi, kai liga jau būna pažengusi. Bet šioje srityje dirbu daugiau nei 10 metų ir jau matau pokyčius, vis mažiau pacientų atvyksta vėlesnėse stadijose.
Kinta visuomenės požiūris, vis mažiau galvojančių, kad blogėjanti atmintis – natūralaus senėjimo požymis. Vis daugiau pacientų ateina anksčiau, dažnai jie ir patys susirūpina. Svarbu, kad žmonės atpažintų Alzheimerio ligos simptomus, kreiptųsi į gydytojus ir būtų galima ištirti, ar nėra jokių kognityvinės funkcijos sutrikimų.
Bet sunkumų yra ir pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Ten naudojami atrankiniai testai nėra labai jautrūs. Vienas iš ateities tikslų – paprasti, nuo kalbos nepriklausomi testai pirminiai sveikatos grandžiai. 3–5 minučių trukmės laiko ir judesio vertinimo užduotis galėtų būti puiki kandidatė.
Tobulesni metodai pirminėje sveikatos priežiūros grandyje galėtų paankstinti paciento apsilankymą pas gydytoją neurologą dėl galimos Alzheimerio ligos.
– Alzheimerio liga – dažniausia demencijos forma. Bet ar ji sunkesnė nei kitos demencijos?
– Alzheimerio liga sudaro 60–70 proc. demencinių susirgimų atvejų. Jos našta sveikatos priežiūros sistemai ir artimiesiems yra didesnė, lyginant su kitomis neurodegeneracinėmis ligomis, nes Alzheimerio liga progresuoja iki visiško paciento negebėjimo pasirūpinti savimi, savarankiškumo praradimo.
Dalis kitų formų demencijų progresuoja lėčiau. Pavyzdžiui, kraujagyslinei demencijai apskritai nebūdingas progresavimas, jei nėra insulto, kitų rizikos veiksnių, kurie pablogintų kraujagyslių funkciją. Tokią ligą galima valdyti.
– Kokio amžiaus žmonėms įprastai yra diagnozuojama Alzheimerio liga?
– Dažniausiai Alzheimerio liga prasideda po 65-erių. Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnę riziką susirgti jis turi. Pavyzdžiui, vidutinis pacientų amžius mano tyrime buvo 74 metai. Bet jauniausias įtrauktas pacientas buvo 59 metų – jam Alzheimerio liga buvo patvirtinta biožymenų tyrimais.