Atopinis dermatitas vaikams: kokius pirmuosius požymius turėtų pastebėti tėvai?

„Tėvai gali pastebėti, kad jų kūdikių oda šiurkšti, šerpetoja, kai kuriose vietose gali atsirasti paraudimai, pleiskanojančios dėmės.

Vaikai, ypač pradėjus primaitinimą, gali turėti labai reaktyvią skruostų odą, kuri parausta išėjus į lauką, grįžus namo arba suvalgius tam tikrų maisto produktų“, – paaiškina gydytoja dermatovenerologė Inga Kisielienė.

Jį tęsia, kad dėl atopinio dermatito gali pasireikšti niežulys. Gydytoja pažymi, kad būtent šis simptomas daugeliui pacientų, nepriklausomai nuo amžiaus, sukelia daugiausia nepatogumų.

„Kūdikiai dar nemoka pasakyti, kad jiems niežti. Tėvai gali atkreipti dėmesį, kad vaikas tampa neramus, blogiau miega. Nurengus, keičiant sauskelnes gali atrodyti, kad vaikas pats bando pasikasyti“, – sako I. Kisielienė.

Liga gali paveikti ne tik odą – varginantis niežulys trikdo miegą, koncentraciją, kasdienę savijautą ir gali neigiamai atsiliepti emocinei būklei.

Suprantama, kad ne kiekvienas bėrimas reiškia, jog vaikas serga atopiniu dermatitu. Tačiau gydytojai puikiai geba atskirti šią ligą nuo kitų odos problemų.

„Atopinio dermatito diagnozė yra klinikinė. Tai reiškia, kad ją nustatyti galime apžiūrėję paciento kūno odą ir įvertinę, kokius bėrimus matome.

Labai svarbi yra paciento ligos istorija: kada simptomai prasidėjo, ar yra šeimoje sergančių dermatitais, alerginėmis ligomis. Remiantis šiais kriterijais, mes galime diagnozuoti atopinį dermatitą“, – paaiškina I. Kisielienė.

Remiantis statistika, atopiniu dermatitu serga maždaug kas penktas vaikas. Todėl medikai su šia liga susiduria dažnai ir gali nesunkiai ją diagnozuoti.

I. Kisielienė atkreipė dėmesį, kad svarbu ir tinkamai įvertinti atopinio dermatito sunkumo laipsnį, kad būtų parinktas pats tinkamiausias gydymas. Tiesa, dėl to kyla iššūkių.

„Kai kuriems pacientams, ypač vaikams, kurie turi vidutinio sunkumo arba sunkią formą, nėra pasiekiamos visos naujausios gydymo galimybės ir liga yra ne pilnai valdoma.

Labai svarbu tinkamai kontroliuoti šią lėtinę ligą, pasiekti minimalų aktyvumą ir užtikrinti kuo lengvesnę eigą ir gerą gyvenimo kokybę“, – pabrėžia I. Kisielienė.

Pasak gydytojos, praktikoje būna įvairių patirčių, o sėkmė iš esmės priklauso nuo ligos formos.

Maždaug 70 proc. vaikų serga lengva atopinio dermatito forma, tad jų ligą kontroliuoti puikiai pavyksta.

„Yra drėkinamieji kremai, jeigu reikia – priešuždegiminiai vaistai, kai bėrimai paūmėja“, – paaiškina I. Kisielienė.

Be to, daugumai pacientų, iki jie sulaukia paauglystės, atopinio dermatito simptomai palengvėja arba visai išnyksta.

„Ligai būdingi pagerėjimo ir paūmėjimo laikotarpiai. Skiriamas gydymas ir simptomatika palengvėja, bet vėliau ji gali suaktyvėti. Ligos kontrolės tikslas, kad paūmėjimų būtų kiek įmanoma mažiau ir tie simptomai būtų silpnesni ir mažiau išreikšti“, – sako gydytoja dermatovenerologė.

Sunkus atopinis dermatitas gali būti veiksmingai gydomas įvairiais sisteminiais vaistais – tiek tradiciniais imunosupresantais, tiek pažangiais leidžiamais biologiniais vaistais ar geriamais tikslinio poveikio vaistais, kuriuos skiria gydytojai specialistai. Svarbu žinoti, kad šiandien net ir sunkia atopinio dermatito forma sergantys žmonės gali tikėtis gyventi visavertį gyvenimą.