Ligos priežasčių rinkinys
Kai žmogui diagnozuojamas atopinis dermatitas, kyla natūralus klausimas: „Kodėl aš susirgau?“ Pasak I. Kisielienės nėra vienos konkrečios priežasties, įprastai tarpusavyje persipina bent keli veiksniai.
Pavyzdžiui, įtakos turi genetika. Jei atopiniu dermatitu serga artimi kraujo giminaičiai, didesnė tikimybė, kad ligą paveldės ir jaunoji karta.
Susiję straipsniai
„Kitas svarbus veiksnys – įgimtas odos sausumas ir silpnesnė odos apsauginė funkcija. Atopiniu dermatitu sergančių pacientų odoje trūksta reikalingų medžiagų drėgmės palaikymui ir odos atsparumui nuo įvairiausių aplinkos dirgiklių. Tai taip pat yra apspręsta genetikos.
Be to, sergant atopiniu dermatitu, imuninė sistema veikia kitaip nei įprastai – ji pernelyg aktyviai reaguoja į tam tikrus dirgiklius ir palaiko uždegimą odoje“ – paaiškina I. Kisielienė.
Atopinio dermatito rizikai įtakos turi ir žmogaus gyvenamoji aplinka, įskaitant aplinkos orą, klimato sąlygas. Lietuvos gyventojams nedėkingas šildymo sezonas, kai saulės nėra, daug laiko praleidžiama patalpose, kur oras sausas. O tai tuo pačiu skatina ir odos sausėjimą.
Jautrią odą dirginti gali odos priežiūros ar buitinės chemijos priemonėse esančios medžiagos, prakaitas, bei kitas mechaninis poveikis, kuris skatina uždegimą.
Odos būklė gali pablogėti ir dėl infekcinių ligų, streso.
Kaip dažnai prausti odą?
Kai vaikui diagnozuojamas atopinis dermatitas, gydytoja siūlo tėvams įsivesti naują jo odos priežiūros režimą.
Maudynės turėtų būti neilgos (iki 15–20 minučių), šiltu, bet jokiu būdu ne karštu, vandeniu. Vertėtų naudoti sausai odai skirtus prausiklius ir bent kartą per dieną drėkinančiu kremu ištepti viso kūno odą.
Jei pastebimas poreikis, derėtų ir dažniau.
„Kyla daug klausimų: vaikas turėtų praustis kasdien ar kaip tik maudymasis turėtų būti suretintas? Griežtų taisyklių nėra, galima maudytis kasdien, o galima ir 2–3 kartus per savaitę – reikia reaguoti į individualią paciento situaciją, kaip būna geriau jo odai“, – paaiškina I. Kisielienė.
Pakeitus vaiko odos priežiūrą, bet per 5–7 dienas negavus norimo rezultato, ypač jei pasireiškia niežulys ir oda nukasoma – signalas, kad reikalingas priešuždegminis gydymas.
„Yra specialūs vaistai, kuriuos tepame ant bėrimo vietų, kol šie išnyksta. Kai bėrimų nelieka, nutraukiamas gydymas vaistais, bet odos priežiūra išlieka visada.
Kai bėrimai linkę kartotis, yra sunki ligos eiga, nėra reakcijos į gydymą arba tėvai pastebi, kad yra simptomų paūmėjimas suvalgius tam tikrų maisto produktų, tuomet rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją alergologą, klinikinį imunologą, atlikti alerginių testų tyrimus“, – pataria I. Kisielienė.
Neretai pasitaiko gretutinė liga
Bėrimai kūdikiams dažnai atsiranda ir dėl maisto alergijų, todėl gydytoja dermatovenerologė akcentuoja, kad nereikėtų atopinio dermatito painioti su alergija.
„Maisto alergiją vaikai dažnai „išauga“, bet vėlesniame amžiuje gali atsirasti jautrumas aplinkos dirgikliams, pavyzdžiui dulkių erkutėms, žiedadulkėms, cheminėms medžiagoms ar gyvūnams.
Maždaug pusė atopinio dermatito pacientų šalia to gali turėti ir gretutines alergines ligas, pavyzdžiui, bronchinę astmą, alerginę slogą, alergiją maistui“, – pasakoja I. Kisielienė.
Ji priduria, kad ir nustačius alergiją, atopinio dermatito gydymo principai išlieka tie patys: odos priežiūra, priešuždegiminis gydymas ir alergenų vengimas (jei tokie identifikuoti).
Keleriopas ligos poveikis
I.Kisielienė pabrėžia, kad pacientui negaunant adekvataus gydymo atopinio dermatito simptomai neigiamai paveikia gyvenimo kokybę. Niežulys atsiliepia fiziniai savijautai, o bėrimai tampa estetine problema.
„Vaikai, kuriuos kamuoja niežulys, blogiau miega, jiems sunkiau susikaupti ir todėl nukenčia mokslai. Papildomi socialinio gyvenimo rūpesčiai išlieka ir suaugusiam žmogui. Yra pacientų, kurie stipriai kenčia. Liga turi stiprų psichosocialinį ir net ekonominį poveikį.
Deja, ne visi gydymo būdai yra kompensuojami. Pavyzdžiui, emolientai, kurie yra privaloma gydymo dalis, nepriklausomai pacientas serga sunkia ar lengva atopinio dermatito forma, Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos šalių, yra nekompensuojami. Taigi žmogui atsiranda papildomos išlaidos“, – pastebėjo I. Kisielienė.
Tačiau sunkus atopinis dermatitas gali būti veiksmingai gydomas įvairiais sisteminiais vaistais – tiek tradiciniais imunosupresantais, tiek pažangiais geriamaisiais tikslinio poveikio vaistais ar leidžiamais biologiniais vaistais, kuriuos skiria gydytojai specialistai. Svarbu žinoti, kad šiandien net ir sunkia atopinio dermatito forma sergantys žmonės gali tikėtis gyventi visavertį gyvenimą.
Turinys paruoštas bendradarbiaujant su biofarmacine įmone „AbbVie“.