„Yra didžiulis džiaugsmas“, – sako Nacionalinio vėžio centro (NVC) Medikamentinės onkologijos centro vadovė Birutė Brasiūnienė. Pasak medikės, krūties vėžio diagnostika ir gydymas pastaraisiais metais žengė toli į priekį.

Ji atkreipė dėmesį, kad būtent su krūties vėžiu susijusios inovacijos aiškiai atspindi, kaip personalizuota medicina veikia praktikoje.

„Prieš keletą dešimtmečių apie krūties vėžį žinojome nedaug. Dabar, naujų diagnostikos priemonių dėka, mes žinome molekulinius tipus, galime gydymą parinkti labai specifiškai. Visa tai Lietuvoje veikia“, – ketvirtadienį Seime surengtos spaudos konferencijos metu kalbėjo B. Brasiūnienė.

Pasak jos, anksčiau pagrindinis onkologo rūpestis buvo gauti vaistą, nes inovatyvių medikamentų trūko. O dabar galima kalbėti apie paciento gyvenimo kokybę gydymo laikotarpiu ir po jo.

[[ge:lrytas:lrytas:44322304]]

„Yra dedamos didžiulės pastangos. Tiek dėl medicinos personalo edukacijos, tiek dėl pacientų ir jų artimųjų“, – paaiškino B. Brasiūnienė.

Ženklus šuolis

Su krūties vėžio diagnoze šiuo metu gyvena apie 23 tūkst. Lietuvos moterų. NVC direktorius Valdas Pečeliūnas priminė, kad prieš kelerius metus buvo pakeistas krūties vėžio ankstyvosios patikros programos dalyvių amžius. Dabar tikrintis kviečiamos moterys nuo 45 iki 74 metų (imtinai), kurioms kartą per 2 metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas.

Tai nulėmė, kad potencialių dalyvių skaičius išaugo beveik 200 tūkst. moterų.

[[ge:lrytas:lrytas:44297892]][[ge:lrytas:lrytas:44148618]][[ge:lrytas:lrytas:44451806]]

„Pirmieji rodikliai yra džiuginantys. Apie 60 proc. naujai įtrauktos populiacijos moterų sudalyvavo ankstyvoje atrankoje. Turime ženklų šuolį – 2025 m. atėjo 70 proc. daugiau moterų, lyginant su 2024 m.

Tas atsispindi ir ankstyvos ligos stadijos atvejų proporcijoje. Jeigu prieš 10–15 metų krūties vėžys ankstyvoje stadijoje buvo diagnozuojamas apie 50–60 proc. moterų, šiuo metu šis rodiklis artėja prie 70–80 proc.“, – statistika dalinosi V. Pečeliūnas.

Jis pasidžiaugė ir tuo, kad pagerėjo molekulinės krūties vėžio diagnostikos kompensavimo tvarka.

„Iš esmės visoms krūties vėžiu sergančioms moterims šiuo metu prieinama inovatyvi, moderni molekulinė diagnostika. Tai duoda tikslesnę diagnozę, kas leidžia tiksliau parinkti gydymą“, – sakė V. Pečeliūnas.

[[ge:lrytas:lrytas:44481003]]

Pasak jo, tai suteikia galimybę numatyti, kurie metodai konkrečiai pacientei neduos naudos, apsaugo nuo perteklinio gydymo, „kas labai padidina ir gyvenimo kokybę, ir gydymo rezultatus“.

NVC vadovas pridūrė, kad diagnostikos galimybės gerės ir kitąmet – bus plečiamas pozitronų emisijos prieinamumas. Jo teigimu, sveikatos apsaugos ministerija davė pažadą dėl reikalingos įrangos pirkimo.

„Šis tyrimas leidžia pakeisti gydymo sprendimus apie 40 proc. moterų“, – sakė V. Pečeliūnas.

Tenka paneigti mitus

„Pastebime, kad vis dar yra pacienčių, kurios netiki prevencija ir sako: man nereikia, aš nedarysiu“, – sako šeimos gydytoja Alma Astafjeva.

Pasak jos, dalis moterų tvirtina, kad jei serga krūties vėžiu, geriau nežinoti. Kitos bijo, kad krūtų tyrimas gali sukelti skausmą.

„Mano pasakymas būna, kad skauda tada, kai nustatomas jau pažengęs vėžys. Tada skauda visiems: ir paciento artimiesiems, ir gydytojams, kurie supranta, kad padėti yra jau pakankamai sunku“, – sakė A. Astafjeva.

[[ge:lrytas:lrytas:44481005]]

Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo.

„Todėl siūlyčiau kiekvienam pagalvoti apie savo artimą moterį ir paklausti: ar tu pasidarei tyrimą? Jei ne, kodėl? Būna atvejų, kai į šeimos gydytojo kabinetą atėjusi moteris sako, kad pasitarti ją įkalbino vyras, nors ji pati labai nenori“, – pastebėjo A. Astafjeva.

Kovoje su krūties vėžiu – svarbus lūžis: medikai kreipėsi į 45–74 metų moteris