Gripas yra ūmi kvėpavimo takų infekcija, kurią dažniausiai sukelia A ir B tipo virusai. Vien pagal klinikinius simptomus tiksliai atskirti, kuriuo gripo tipu žmogus užsikrėtė, beveik neįmanoma, nes abiem atvejais liga dažniausiai prasideda staiga ir pasireiškia labai panašiais simptomais.
Patikimai nustatyti viruso tipą galima tik atlikus laboratorinį tyrimą.
„Didesnį pavojų kelia ne pati liga, o galimos jos komplikacijos. Dažniausiai pasitaiko pneumonija, sinusų ar vidurinės ausies infekcijos, taip pat gali paūmėti jau esamos lėtinės ligos – bronchų astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, širdies nepakankamumas ar cukrinis diabetas. Rečiau gali išsivystyti miokarditas, encefalitas, miozitas ar rabdomiolizė“, – aiškina šeimos gydytoja.
Vieną dieną kava sveika, kitą – ne: kodėl mokslo naujienos sau prieštarauja
Kaip elgtis susirgus gripu?
Pajutus pirmuosius gripo simptomus, svarbu likti namuose, gerti pakankamai skysčių ir ilsėtis. Jei karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3–4 dienas, pasunkėja kvėpavimas, atsiranda skausmas krūtinėje, labai ryškus silpnumas arba jau pagerėjusi būklė vėl ima blogėti, geriau nelaukti ir kreiptis į savo šeimos gydytoją. Anksčiau pasikonsultuoti vertėtų ir didesnės rizikos grupėms priklausantiems žmonėms: nėščiosioms, kūdikiams, vyresniems nei 65 metų asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis ar esant nusilpusiai imuninei sistemai.
Susiję straipsniai
Ypač atidžiai vertėtų stebėti gripu sergančius vaikus. Pasak šeimos gydytojos, svarbu kreipti dėmesį ne tik į temperatūrą, bet ir į bendrą vaiko būklę – ar jis pakankamai geria, šlapinasi, kvėpuoja įprastai, reaguoja į aplinką ir nėra neįprastai mieguistas.
„Dauguma gripu sergančių vaikų gali būti gydomi namuose, užtikrinant jiems pakankamą poilsį, skysčių vartojimą ir atidžiai stebint bendrą būklę. Karščiuojančiam vaikui galima skirti jo amžių ir svorį atitinkančią paracetamolio ar ibuprofeno dozę. Skubios medicinos pagalbos prireikia, jei pasunkėja ar labai padažnėja kvėpavimas, kvėpuojant įtraukiami tarpšonkauliniai tarpai, pamėlsta lūpos ir veidas, atsiranda krūtinės skausmas, traukuliai, vaiką sunku pažadinti arba jis nereaguoja į aplinką. Nerimą turėtų kelti ir dehidratacijos požymiai – kai vaikas beveik negeria, džiūsta burna, verkia be ašarų ar ilgą laiką nesišlapina“, – teigia D. Nakvosienė.
Savigyda vaistais gali pakenkti
D. Nakvosienė pasakoja, kad gripu susirgę žmonės neretai savarankiškai pradeda vartoti antibiotikus, neįvertinę, jog gripo viruso jie neveikia, todėl nepadeda nei greičiau pasveikti, nei sumažinti karščiavimo. Be reikalo vartojami antibiotikai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų ir sutrikdyti žarnyno mikrobiotą.
Atidumas svarbus ir vartojant paracetamolį ar ibuprofeną. Skirtingais pavadinimais parduodamų vaistų sudėtyje gali būti ta pati veiklioji medžiaga, todėl prieš vartojant naudinga patikrinti sudėtį ir neviršyti nustatytos paros dozės.
„Gripas gydomas ne didesniu vaistų kiekiu, o tinkamai parinktomis priemonėmis. Antibiotikai skiriami tik esant bakterinei infekcijai, o karščiavimą mažinančius preparatus svarbu vartoti neviršijant nustatytos paros dozės“, – pabrėžia šeimos gydytoja.
Skiepas nuo gripo svarbus kasmet
Šeimos gydytoja primena, kad kasmetinė vakcinacija nuo gripo yra efektyviausia apsaugos priemonė. Nors vakcina nuo užsikrėtimo neapsaugo 100 proc., ji sumažina tikimybę susirgti, o susirgus, palengvina ligos eigą, sumažina komplikacijų ir hospitalizacijos riziką. Kadangi gripo virusai nuolat kinta, vakcina kasmet atnaujinama ir pritaikoma prie tuo metu cirkuliuojančių jų atmainų.
„Optimalus laikas skiepytis nuo gripo yra rugsėjis–spalis, nes apsauginis imuninis atsakas susiformuoja maždaug per 10–14 dienų po vakcinacijos. Tačiau jei žmogus nepasiskiepijo rudenį, tai galima padaryti ir vėliau – net gruodį ar sausį, nes gripo virusai šaltuoju laikotarpiu vis dar aktyviai cirkuliuoja“, – teigia D. Nakvosienė.
Nuo gripo svarbu skiepyti ir vaikus, ypač jaunesnius nei 5 metų, nes jiems kyla didesnė sunkesnės ligos eigos ir komplikacijų rizika. Mažų vaikų imuninė sistema dar tik kaupia patirtį susidurdama su skirtingais gripo virusų variantais, todėl jų specifinė imuninė atmintis yra mažesnė nei suaugusiųjų. Vakcina padeda imuninei sistemai saugiai atpažinti viruso antigenus ir iš anksto suformuoti apsauginį atsaką, nepatiriant pačios ligos ir su ja susijusių komplikacijų rizikos.
Tikimybę susirgti gripu padeda mažinti ir nespecifinės prevencijos priemonės. Viena veiksmingiausių yra reguliari rankų higiena: rankas vertėtų plauti muilu ir vandeniu grįžus iš viešų vietų, prieš valgį, taip pat po kosėjimo ir čiaudėjimo. Taip pat svarbu reguliariai vėdinti patalpas ir neliesti akių, nosies ir burnos neplautomis rankomis. Sausakimšose ar prastai vėdinamose uždarose erdvėse papildomą apsaugą suteikia gerai priglundanti medicininė kaukė ar respiratorius, ypač rizikos grupėms priklausantiems žmonėms.