Specialistų teigimu, šis atradimas ateityje galėtų padėti nustatyti vyrus, kuriems gresia didžiausia rizika susirgti prostatos vėžiu, dar gerokai prieš pasireiškiant pirmiesiems simptomams. Be to, jis gali atverti naujų galimybių užkirsti kelią gyvybei pavojingoms ligos formoms.
2024 m. Lietuvoje nustatyta daugiau nei 2 tūkst. prostatos vėžio atvejų, mirė daugiau nei 500 žmonių, rodo Vėžio registro duomenys.
O štai Anglijoje pastebėta, kad jaunesnių nei 50 metų vyrų prostatos vėžio atvejų skaičius per kelis dešimtmečius išaugo daugiau nei keturis kartus.
„Sveikatos kodas“. Prostatos vėžiu sergantis vyras pasidalijo savo istorija
Viena didžiausių problemų – ankstyvosios stadijos prostatos vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų. Dėl to liga gali likti nepastebėta, kol išplinta į kitas organizmo dalis ir tampa gerokai sunkiau gydoma.
Kraujyje aptiko svarbių užuominų
Skirtingai nei Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje šiuo metu nėra nacionalinės prostatos vėžio patikros programos. Vyresni nei 50 metų vyrai gali paprašyti atlikti prostatos specifinio antigeno (PSA) kraujo tyrimą, tačiau padidėjusi PSA koncentracija nebūtinai reiškia, kad žmogus serga vėžiu.
Naujajame tyrime mokslininkai išanalizavo 2555 vyrų kraujo mėginius. Iš jų 982 vėliau susirgo prostatos vėžiu, o likusiems 1573 ši liga nebuvo diagnozuota.
Susiję straipsniai
Tyrėjai ištyrė daugiau kaip 6 tūkst. kraujyje esančių baltymų, o dalyvių sveikata buvo stebima maždaug 16 metų.
Paaiškėjo, kad vyrų, kuriems vėliau išsivystė prostatos vėžys, kraujyje buvo tam tikrų skirtumų, palyginti su tais, kurie šia liga nesusirgo.
Iš viso nustatyta 12 su prostatos vėžio rizika susijusių baltymų. 7 iš jų buvo siejami su agresyviomis ligos formomis.
Vienas tokių baltymų – ANKRD1, kuris ankstesniuose tyrimuose jau buvo siejamas su didesnę tikimybę išplisti į kitas organizmo dalis turinčiais navikais.
Kitas mokslininkų dėmesį patraukęs baltymas – GZMK. Jį gamina imuninės sistemos ląstelės, padedančios atpažinti ir sunaikinti pakitusias organizmo ląsteles.
Šis atradimas leidžia kelti prielaidą, kad imuninė sistema gali atlikti svarbų vaidmenį stabdant prostatos vėžio vystymąsi dar gerokai iki ligos diagnozės.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tyrimo rezultatai nereiškia, jog kraujo mėginių paėmimo metu vyrai jau sirgo prostatos vėžiu.
Aptikti baltymai veikiau gali padėti suprasti, kodėl vieniems vyrams tikimybė susirgti šia liga yra didesnė nei kitiems.
Galėtų padėti užkirsti kelią agresyviam vėžiui
Vienas pagrindinių tyrimo autorių, Oksfordo universiteto profesorius Karlas Smithas-Byrne'as teigė, kad atradimas gali būti svarbus ne tik ankstyvajai diagnostikai, bet ir naujų prevencijos priemonių kūrimui.
„Kartu su jau turimais ir būsimais genetinių tyrimų duomenimis šie rezultatai gali padėti nustatyti biologinius procesus, į kuriuos būtų galima nukreipti prevencines priemones, siekiant užkirsti kelią agresyviam prostatos vėžiui“, – sakė K. Smithas-Byrne'as.
Tačiau specialistai pabrėžia, kad iki tokio kraujo tyrimo taikymo klinikinėje praktikoje dar laukia nemažai darbo.
Reikia papildomų tyrimų, kurie patvirtintų, ar nustatyti baltymai iš tiesų gali būti patikimai naudojami prognozuojant, kuriems vyrams ateityje išsivystys prostatos vėžys.
Tyrime nedalyvavęs Londono Karalienės Marijos universiteto profesorius Prabhakaras Rajanas atkreipė dėmesį į tam tikrus mokslinio darbo ribotumus.
„Trūksta informacijos apie kai kurių vėžio atvejų agresyvumą, o dalis nustatytų sąsajų galėjo atsirasti atsitiktinai“, – perspėjo P. Rajanas.
Kodėl vieni navikai nepavojingi, o kiti – mirtini?
Tyrimą iš dalies finansavo Jungtinės Karalystės vėžio tyrimų organizacija „Cancer Research UK“.
Jos mokslinių tyrimų ir inovacijų vykdomasis direktorius Iainas Foulkesas pabrėžė, kad prostatos vėžys išlieka viena dažniausių vyrų mirties nuo onkologinių ligų priežasčių, tačiau mokslininkai iki galo nežino, kodėl ši liga gali vystytis taip skirtingai.
„Nesuprantame, kodėl vieni navikai auga lėtai ir gali niekada nesukelti žalos, o kiti tampa agresyvūs ir kelia pavojų gyvybei.
Suprasti, kas lemia šiuos skirtumus, yra nepaprastai svarbu, jei norime nustatyti žmones, kuriems gresia didžiausia rizika, ir galiausiai išgelbėti daugiau gyvybių. Šis tyrimas suteikia svarbių naujų užuominų.
Nors dar laukia nemažai darbo, tokie atradimai ateityje galėtų padėti sukurti geresnius būdus nustatyti rizikos grupėms priklausančius vyrus ir galiausiai užkirsti kelią agresyviam prostatos vėžiui dar prieš jam išsivystant“, – teigė I. Foulkesas.
Mokslininkų teigimu, nors naujasis atradimas teikia vilčių, kol kas jis nepakeičia įprastų prostatos vėžio diagnostikos metodų.
Vis dėlto ateityje kraujo baltymų analizė galėtų tapti papildoma priemone, padedančia nustatyti vyrus, kuriems reikalinga atidesnė sveikatos stebėsena. Tyrimas taip pat padėtų geriau suprasti, kaip užkirsti kelią agresyvioms ligos formoms.
Parengta pagal „Daily Mail“ inf.