Vilnietė Natalija Daubarienė dirba širdies ir kraujagyslių reanimacijos skyriuje. Čia gydytojai kasdien kovoja dėl žmogaus gyvybės. Vieni pacientai grįžta namo, o kitiems net pažangiausia medicina negali padėti.

Nutinka istorijų, kurios giliai įstringa medikų atmintyje. „Mes praradome žmogų, visi operacinės darbuotojai iki šiol negali atsigauti. Jam buvo tik 42 metai, žmogus atvažiavo planinei procedūrai.

Viskas praėjo sklandžiai, bet po procedūros pacientą ištiko staigi mirtis. Važiuojant į operacinę mes kalbėjomės, juokavome. Praėjo 15 minučių ir žmogaus nebėra“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Sveikatos kodas“ pasakojo N. Daubarienė.

Nors tokie nutikimai priverčia susimąstyti apie gyvenimo trapumą, sveikatos bėdos netikėtai užklupo ir pačią Nataliją.

[[ge:lrytas:lrytas:44499304]]

Moteris prisimena patyrusi stiprų sukrėtimą – darbe staiga pasijuto blogai. Kolegės greitai nustatė, kad sutriko Natalijos širdies ritmas. Jam normalizuoti prireikė net 5 valandų. Tuo metu moteriai buvo 45-eri.

Sukelia baimės jausmą

Paaiškėjo, kad moteris turi ne tik širdies ritmo sutrikimą, bet ir padidėjusį kraujospūdį. Hipertenzija įprastai ilgą laiką nesukelia jokių simptomų, tačiau padidėjęs kraujospūdis gali palaipsniui žaloti kraujagysles ir širdį.

„Sistolinis kraujospūdis virš 140 ir diastolinis 90 – jau turime arterinę hipertenziją. Ji turi būti koreguojama ir gydoma“, – pabrėžia gydytojas kardiologas prof. Pranas Šerpytis.

[[ge:lrytas:lrytas:27616039]][[ge:lrytas:lrytas:43948001]][[ge:lrytas:lrytas:44304939]]

Natalija paaiškina nejutusi jokių simptomų. Nors kartais aptemdavo akyse, moteriai neatrodė, kad tai yra kažkas rimčiau nei nuovargis.

„Aš jau ir bijau miegoti, grįžusi po budėjimo. Tiesiog bijau tos būsenos“, – pasakoja N. Daubarienė.

Jos baimė suprantama. Tačiau žmogaus pojūčiai nebūtinai apibrėžia būklės rimtumą.

„Yra labai daug širdies ritmo sutrikimų, – paaiškina LSMU Kauno ligoninės direktorė, gydytoja kardiologė prof. Diana Žaliaduonytė. – Tai yra prieširdžių virpėjimas, širdies „permušimai“. Diagnostika nėra labai paprasta.

Žmogui tiesiog yra labai nepatogu, kai jis pajaučia, kad širdis pradeda plakti neritmiškai arba pulsas yra netolygus. Jis jaudinasi, bijo – natūralu.“

Priežasties paieškos

Širdies ritmo sutrikimai turi dar vieną nemalonią savybę. Jie gali pasireikšti netikėtai ir po kurio laiko išnykti. Todėl net normali kardiograma ne visada reiškia, kad problema yra išspręsta.

„Svarbiausia yra aptikti prieširdžių virpėjimą. Ilgalaikis kardiogramos rašymas, monitoravimas gali padėti užfiksuoti tuos epizodus, kai yra prieširdžių virpėjimas“, – paaiškina P. Šerpytis.

Tačiau nustatyti sutrikimą – tik pusė darbo. Ne mažiau svarbu suprasti, kas jį paskatino. Kartais priežastis slypi ne pačioje širdyje, o kitose organizmo sistemose.

[[ge:lrytas:lrytas:44587515]]

„Tai gali būti susiję su kalio ir magnio kiekiu. Pavyzdžiui, žmogus ilgiau pasėdėjo pirtyje, išprakaitavo elektrolitus ir pas jį sumažėjo kalio kiekis.

Įtakos gali turėti ir kitos būklės: pavyzdžiui, skydliaukės veiklos sutrikimai ar cukrinis diabetas“, – sako D. Žaliaduonytė.

„Sergančiam žmogui – ar jis patyrė miokardo infarktą, ar turi prieširdžių virpėjimą – visada yra privaloma gyvenimo būdo korekcija“, – teigia P. Šerpytis.

Tokiais atvejais gydytojai rekomenduoja sveikiau maitintis, pasirūpinti pakankamu fiziniu aktyvumu.

Širdies permušimai gali apgauti: kardiologai įvardijo klastingą jų savybę (1)