Tikimybė susirgti daugelio rūšių vėžiu išauga su amžiumi. Todėl verta įsidėmėti, kada reikėtų pradėti profilaktinius tyrimus, net jeigu žmogus jaučiasi visiškai sveikas.
Pavyzdžiui, Lietuvoje pagal krūties vėžio prevencijos programą reguliarią mamografinę patikrą derėtų pradėti nuo 45 metų.
Kodėl būtent 45 metai?
Kauno klinikos įdiegė pažangią chirurginę sistemą: tausoja ne tik pacientus
JAV Prevencinių paslaugų darbo grupė ir Amerikos vėžio draugija rekomenduoja vidutinės rizikos žmonėms nuo 45 metų reguliariai tikrintis dėl storosios ir tiesiosios žarnos vėžio.
Tiesa, Lietuvoje valstybės finansuojama storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta 50–74 metų žmonėms. Tačiau savo iniciatyvą slapto kraujavimo testą žmogus gali ir pats – vaistinėse jie kainuoja vos kelis eurus.
Susiję straipsniai
„Storosios ir tiesiosios žarnos vėžys šiuo metu yra pagrindinė jaunesnių nei 50 metų amerikiečių mirties nuo onkologijos priežastis“, – teigia prestižinės JAV ligoninės „Mount Sinai Medical Center“ Hematologijos ir onkologijos skyriaus vadovas, gydytojas Mike'as Cusniras.
Vienas veiksmingiausių šios ligos nustatymo ir prevencijos būdų – kolonoskopija.
„Kolonoskopija yra itin veiksminga. Ji padeda aptikti vėžį ankstyvesnėje stadijoje, kai jį lengviau gydyti, ir gali apskritai užkirsti kelią ligai. Procedūros metu gydytojai gali aptikti ikivėžinius darinius, vadinamus polipais, ir juos pašalinti dar prieš jiems supiktybėjant“, – aiškina M. Cusniras.
Mokslinių tyrimų duomenimis, kolonoskopija siejama su 40–69 proc. mažesne rizika susirgti storosios ir tiesiosios žarnos vėžiu.
Ankstyva patikra ypač aktuali žmonėms, kurių šeimoje yra buvę storosios ar tiesiosios žarnos vėžio arba žarnyno polipų atvejų. Anksčiau išsitirti gali reikėti ir sergant tam tikromis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, uždegiminėmis žarnyno ligomis.
Jeigu žmogui dar nėra 45 metų, tačiau jis priklauso didesnės rizikos grupei, dėl patikros pradžios reikėtų pasitarti su gydytoju.
„Jupiter Medical Center“ virškinamojo trakto chirurginės onkologijos programos medicinos vadovas Shanelis Bhagwandinas aiškina, kad patikros pradžia nuo 45 metų suteikia galimybę laiku aptikti ir pašalinti ikivėžinius polipus arba diagnozuoti ligą ankstyvesnėje stadijoje, kai gydymas paprastai būna veiksmingesnis.
Jam pritaria ir Čikagos „City of Hope Cancer Center“ chirurgijos vadovas bei chirurginių paslaugų medicinos direktorius Davidas Bryanas Stewartas vyresnysis.
„Storosios ir tiesiosios žarnos vėžio atvejų tarp jaunesnių suaugusiųjų daugėja, todėl specialistai rekomenduojamą patikros pradžios amžių sumažino nuo 50 iki 45 metų. Tyrimai rodo, kad pradėjus tikrintis nuo 45-erių galima išvengti daugiau vėžio atvejų ir išgelbėti daugiau gyvybių, o nauda nusveria galimą riziką“, – teigia D. B. Stewartas.
Kodėl būtina tikrintis net nejaučiant jokių simptomų?
Visi trys gydytojai pabrėžia, kad viena didžiausių storosios žarnos vėžio grėsmių – ankstyvosiose stadijose liga dažnai nesukelia jokių pastebimų simptomų.
Dėl šios priežasties žmogus gali ilgą laiką jaustis sveikas, nors žarnyne jau vystosi pavojingi pakitimai.
„Storosios žarnos vėžys dažnai vystosi be jokių simptomų. Būtent todėl profilaktiniai tyrimai tokie svarbūs. Kai simptomai pagaliau atsiranda, liga dažniau jau būna pažengusi“, – aiškina M. Cusniras.
Pasak gydytojo, maždaug 75 proc. storosios žarnos vėžio atvejų jaunesniems nei 50 metų žmonėms diagnozuojami pažengusios stadijos. Viena iš priežasčių – ankstesnėse ligos stadijose nebūna aiškių simptomų.
Todėl atidėliojant tyrimus ligai suteikiama daugiau laiko progresuoti.
Vis dėlto tam tikri organizmo siunčiami signalai turėtų paskatinti kreiptis į gydytoją nepriklausomai nuo amžiaus.
Sunerimti reikėtų pastebėjus kraują išmatose, užsitęsusius tuštinimosi pokyčius, nepaaiškinamą svorio kritimą ar nuolatinį pilvo skausmą.
Pasireiškus tokiems simptomams, gydytojas gali rekomenduoti kolonoskopiją, net jeigu žmogus dar nesulaukė įprasto profilaktinės patikros amžiaus.
Kaip atliekama kolonoskopija?
Viena priežasčių, kodėl žmonės delsia, – kolonoskopijos baimė. Tačiau gydytojai pabrėžia, kad procedūra dažnai būna gerokai paprastesnė ir mažiau nemaloni, nei įsivaizduojama.
„Plonu, lanksčiu vamzdeliu su maža kamera ir šviesos šaltiniu apžiūrima tiesiosios ir visos storosios žarnos gleivinė iki jos jungties su plonąja žarna. Daugumai pacientų taikoma sedacija, todėl procedūros metu jie jaučiasi patogiai ir nepatiria skausmo“, – pasakoja M. Cusniras.
Pasak jo, pasiruošimas kolonoskopijai šiandien taip pat paprastesnis nei anksčiau.
Paprastai likus kelioms dienoms iki tyrimo reikia atsisakyti tam tikrų maisto produktų. Dieną prieš procedūrą dažniausiai leidžiama vartoti tik skaidrius skysčius ir būtina išgerti gydytojo paskirtų žarnyną išvalančių preparatų.
Pradėjus veikti vaistams, tenka dažnai tuštintis skystomis išmatomis.
„Tai nėra malonu, tačiau trunka vieną dieną ir gali padėti išvengti vėžio“, – pabrėžia M. Cusniras.
Po kolonoskopijos paprastai nereikia ilgo sveikimo laikotarpio. Gydytojai rekomenduoja likusią dienos dalį skirti poilsiui.
Parengta pagal „Parade“ inf.