Nors šiuolaikinė medicina suteikia vis daugiau galimybių išgelbėti insultą patyrusius pacientus, dalies insulto atvejų būtų galima išvengti, rašoma Kauno klinikų pranešime žiniasklaidai.
Minint Pasaulinę insulto dieną, Kauno klinikų Neurologijos klinikos Insultų sektoriaus vadovas prof. Vaidas Matijošaitis atkreipia dėmesį, kad vieni svarbiausių insulto rizikos veiksnių – nekontroliuojamas kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai ir padidėjęs cholesterolio kiekis. Ne mažiau pavojinga, kai pacientai, nejausdami simptomų, savavališkai nutraukia paskirtą gydymą.
„Dažnai žmonės žino, kad turi padidėjusį kraujospūdį, širdies ritmo sutrikimų ar serga cukriniu diabetu, tačiau jaučiasi gerai ir nemato priežasties gydytis. Vis dėlto šios ligos gali progresuoti ilgą laiką nesukeldamos ryškių simptomų. Deja, kai pasireiškia sunkios komplikacijos, galimybės padėti gali būti gerokai mažesnės. Todėl labai svarbu kuo anksčiau pradėti rūpintis savo sveikata ir kontroliuoti rizikos veiksnius“, – pabrėžia prof. V. Matijošaitis.
Gydymo įstaiga šalia namų tampa vis didesne prabanga: į problemą ragina žiūrėti kaip į gynybą
Vienas reikšmingiausių išeminio insulto rizikos veiksnių – prieširdžių virpėjimas. Tai širdies ritmo sutrikimas, dėl kurio širdyje gali susidaryti kraujo krešulių. Jiems nukeliavus į smegenų kraujagysles ir sutrikdžius kraujotaką, gali įvykti sunkus insultas. Pasak profesoriaus, daliai pacientų šis sutrikimas būna nustatytas anksčiau, tačiau nepakankamai gydomas, o kitiems diagnozuojamas jau atvykus į insulto centrą.
„Vis dar susiduriame su pacientais, kurie savavališkai nutraukia paskirtų kraujo krešėjimą mažinančių vaistų vartojimą. Žmogus mėnesį ar ilgiau vartoja vaistus, jaučiasi gerai ir nusprendžia, kad jų nebereikia. Tačiau gera savijauta nereiškia, kad insulto rizika išnyko. Deja, pasitaiko atvejų, kai nutraukus šiuos vaistus įvyksta išeminis insultas“, – pasakoja neurologas.
Susiję straipsniai
Kitas itin svarbus rizikos veiksnys – padidėjęs kraujospūdis. Profesorius primena, kad žmonės, kuriems nustatyta ši liga, turėtų reguliariai matuoti kraujospūdį namuose, laikytis gydytojo rekomendacijų ir vartoti paskirtus vaistus.
Insulto riziką taip pat didina padidėjęs cholesterolio kiekis, skatinantis riebalinių nuosėdų kaupimąsi kraujagyslių sienelėse. Dėl to kraujagyslės siaurėja, sutrinka kraujotaka ir didėja insulto tikimybė.
Pasak prof. V. Matijošaičio, visuomenėje vis dar gajūs mitai apie cholesterolio kiekį mažinančius vaistus – statinus. Dalis pacientų jų vengia baimindamiesi šalutinio poveikio, nors šie vaistai yra viena svarbiausių priemonių mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Tinkamai parinktas gydymas gali sulėtinti kraujagyslių pažeidimo progresavimą, o kai kuriais atvejais net sumažinti jose susikaupusių riebalinių nuosėdų kiekį. Pacientams, kuriems įprastų vaistų nepakanka, gali būti skiriami ir naujesni cholesterolio kiekį mažinantys preparatai.
Nors insultas dažniau siejamas su vyresniu amžiumi, ši liga gali ištikti ir jaunus žmones. Kauno klinikų specialistams yra tekę gydyti vos 19 metų pacientą. Jaunesniame amžiuje insultą kartais sukelia retesnės priežastys, pavyzdžiui, tam tikri įgimti širdies sandaros ypatumai ar kraujagyslių sienelių pažeidimai.
„Jaunas amžius tikrai neapsaugo nuo insulto. Nors jaunesniems žmonėms ši liga pasitaiko rečiau, svarbu suprasti, kad insulto simptomai gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Todėl jų negalima ignoruoti vien dėl to, kad žmogus jaunas“, – akcentuoja profesorius.
Per pastaruosius du dešimtmečius insulto gydymo galimybės labai pasikeitė. Anksčiau daugiausia buvo taikomas konservatyvus gydymas, o šiandien išeminį insultą, kai smegenų kraujagyslę užkemša krešulys, patyrusiems pacientams gali būti taikomi pažangūs gydymo metodai.
Vienas jų – intraveninė trombolizė, kai kraujo krešulys tirpdomas vaistais. Kitas – mechaninė trombektomija, kai krešulys pašalinamas specialiomis priemonėmis. Tobulėjant diagnostikai, kai kuriems pacientams šie gydymo metodai gali būti taikomi ir praėjus ilgesniam laikui nuo pirmųjų simptomų, jeigu tyrimai rodo, kad dalį smegenų audinio dar galima išgelbėti.
Kauno klinikų Insulto centras – didžiausias Kauno apskrityje. Jame kasmet gydoma daugiau kaip 700 pacientų. Čia pagalba teikiama ne tik Kauno regiono gyventojams, bet ir pacientams iš kitų Lietuvos vietovių, kurie atvežami sudėtingesniam gydymui. Centre kasmet atliekama daugiau kaip 240 intraveninės trombolizės ir apie 250 mechaninės trombektomijos procedūrų.
Vis dėlto net ir pažangiausi gydymo metodai negali padėti, jei į medikus kreipiamasi per vėlai. Todėl labai svarbu atpažinti pirmuosius insulto požymius – staiga atsiradusią veido asimetriją, rankos ar kojos nusilpimą, sutrikusią kalbą.
Pastebėjus bent vieną šių simptomų, būtina nedelsiant skambinti 112.
„Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo daugiau galimybių išsaugoti smegenų audinį ir sumažinti insulto pasekmes. Svarbiausia – nelaukti, tikintis, kad simptomai praeis savaime. Įvykus insultui svarbi kiekviena minutė, nes delsimas mažina sėkmingo gydymo tikimybę.
Reguliarus sveikatos tikrinimas, rizikos veiksnių kontrolė, fizinis aktyvumas ir atsakingas paskirtų vaistų vartojimas gali padėti išvengti daugelio sunkių komplikacijų“, – primena prof. V. Matijošaitis.