Tolimųjų reisų vairuotojo Gintaro Gončio istorija įrodo, koks svarbus yra profilaktinis tikrinimas, gydytojų pastabumas ir tinkamai parinktas gydymo metodas, padedantis išvengti gyvybei pavojingo aneurizmos plyšimo, rašoma RŠL pranešime žiniasklaidai.
„Vaikščiojau ant peilio ašmenų“
Prieš penkerius–šešerius metus šiaulietis Gintaras Gontys kreipėsi į šeimos gydytoją dėl kitų sveikatos problemų ir gavo siuntimą profilaktiškai išsitirti pilvo organus echoskopu. Atlikdama įprastą procedūrą, gydytoja echoskopuotoja įvertino ir pagrindinę organizmo arteriją.
Sukūrė technologiją, kuri padės išgelbėti ne vieną gyvybę: jau testuoja gydymo įstaigose
„Turi problemų – tavo pilvo aorta yra išsiplėtusi“, – tuomet išgirstus specialistės žodžius prisimena Gintaras. „Aš tada net nežinojau, kad ta aorta pas mane iš viso yra“, – šiandien jau šypsosi vyras.
Tąkart echoskopija parodė, kad aorta išsiplėtusi iki 4,7 cm.
Pacientui buvo paskirta reguliari kontrolė kas pusę metų. Visgi tolimųjų reisų vairuotojo darbas ir nuolatinės kelionės į užsienį diktavo savo sąlygas – Gintaras pripažįsta, kad tikrintis reguliariai pavykdavo ne visada.
Atsiradus širdies problemoms, vyras nusprendė pasikonsultuoti privačioje klinikoje pas kardiologą. Šis, įvertinęs situaciją, išrašė siuntimą angiochirurgui ir rekomendavo vykti į Kauną, kur teikiamos tretinio lygio medicinos paslaugos.
Susiję straipsniai
Visgi atvykus pas žinomą Kauno specialistą, šis atliko tyrimus, patvirtino jau iki 5,3 cm padidėjusį aortos išsiplėtimą, tačiau patarė kelių į Kauną neminti: Šiauliuose dirba puiki angiochirurgų komanda, galinti suteikti aukščiausio lygio pagalbą.
Grįžęs į gimtąjį miestą, Gintaras užsiregistravo pas Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytoją kraujagyslių chirurgą Tomą Ptašinską. Sulaukus konsultacijos, kontrolinis tyrimas parodė nelinksmą žinią – aorta jau buvo išsiplėtusi iki pavojingų 6 centimetrų.
Gydytojas T. Ptašinskas suprantamai paaiškino pacientui, kuo rizikuojama toliau atidėliojant operaciją.
„Labai rūpestingas gydytojas, tad nesuabejojau, kad kito kelio nėra“, – pasakoja ligoninės palatoje po operacijos kalbintas Gintaras. Gydytojas anesteziologas supažindino su pasirengimo eiga, poliklinikoje buvo atlikti reikiami tyrimai, o prieš pat planuotą intervenciją pacientas buvo paguldytas į RŠL, kur tyrimai dar kartą pakartoti.
Keturių valandų trukmės operacija praėjo sklandžiai. Ją atliko gydytojai angiochirurgai Tomas Ptašinskas ir Mohamad Chamsin. Jau antrą dieną po operacijos Gintaras jautėsi gerai ir nejautė jokio skausmo. Vyras džiaugiasi ir jaučia didžiulį dėkingumą jį operavusiems medikams bei stropiai ir atidžiai poliklinikos echoskopuotojai, kurios pavardės, gaila, neįsiminė – juk jei ne jos atidumas prieš kelerius metus, apie pavojų jis galėjo nė neįtarti.
Kodėl ši liga tokia klastinga?
Normalus pilvo aortos skersmuo yra apie 2 cm. Kai jis siekia bent 3 cm, paprastai diagnozuojama aneurizma (išsiplėtimas). Pasak angiochirurgo Tomo Ptašinsko, pilvo aortos aneurizma yra klastinga todėl, kad dažniausiai nesukelia simptomų, tačiau kartais gali pasireikšti pilvo ar nugaros skausmu. Jai plyšus prasideda gyvybei pavojingas vidinis kraujavimas, dažniausiai į užpilvaplėvinį tarpą. Žmogus gali pajusti staigų stiprų pilvo ar nugaros skausmą, silpnumą, prarasti sąmonę.
Jei operacinis gydymas dar nereikalingas, aneurizma stebima ultragarsu, o kontrolės dažnis priklauso nuo jos dydžio. Besimptomės aneurizmos operacija vyrams svarstoma nuo 5,5 cm, moterims – nuo 5,0 cm, individualiai įvertinus gydymo naudą ir riziką. Įtarus spartų augimą – daugiau kaip 1 cm per metus – pirmiausia patikslinami matavimai. Atsiradus su aneurizma susijusių simptomų, būtinas skubus kraujagyslių chirurgo įvertinimas.
Profilaktinė patikra ultragarsu rekomenduojama didesnės rizikos žmonėms. Ypač svarbu dėl jos pasitarti vyresnio amžiaus vyrams, rūkantiems ar anksčiau rūkiusiems žmonėms ir tiems, kurių artimiesiems nustatyta aortos aneurizma. Pilvo echoskopijos metu galima įvertinti aortą ir laiku pastebėti jos pakitimus.
RŠL medikai jau trejus metus iš eilės, minėdami Aortos dieną, organizavo nemokamas pilvo aortos patikros akcijas – per tris dienas išsityrė 556 žmonės, iš kurių 22 buvo aptikta pilvo aortos, o penkiems – klubinės arterijos aneurizma. Šie skaičiai rodo, kad laiku atliktas neskausmingas tyrimas gali padėti nustatyti pavojingą ligą dar iki jos komplikacijų.
Du gydymo keliai: atvira operacija ar stentavimas?
Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojai kraujagyslių chirurgai Tomas Ptašinskas, Mohamad Chamsin ir Arnolda Marija Baškytė bei intervenciniai radiologai Mantas Buitkus, Andrius Pranculis, Domas Bajerūnas, Gyvi Lengvenis pacientams, kuriems diagnozuojama pilvo aortos aneurizma, gali pasiūlyti du gydymo kelius: atvirą operaciją arba endovaskulinį gydymą stentgraftu.
Sprendimą, kurį metodą rinktis, gydytojai priima kartu su pacientu, įvertinę kraujagyslių anatomiją, bendrą sveikatos būklę, operacijos riziką, tikėtiną gyvenimo trukmę ir paciento pasirinkimą.
Atviros chirurginės operacijos metu pažeista aortos dalis rekonstruojama sintetiniu kraujagyslės protezu. Rezultatas paprastai būna ilgalaikis, tačiau ir po šios operacijos reikalinga tolesnė priežiūra. Pasirinkus šį metodą patiriama didesnė trauma organizmui: reikalingas pilvo pjūvis, taikoma bendroji anestezija, o gijimas paprastai trunka ilgiau.
Endovaskulinis gydymas (EVAR) yra mažiau invazinis. Per kirkšnių arterijas įvedamas stentgraftas – dengtas kraujagyslės protezas, kuriuo nukreipiama kraujo tėkmė, atskiriant aneurizmos maišą nuo tiesioginio kraujo spaudimo. Procedūra gali būti atliekama taikant vietinę, regioninę arba bendrąją anesteziją.
Jos tinkamumas priklauso nuo kraujagyslių anatomijos, įskaitant aneurizmos padėtį inkstų arterijų atžvilgiu ir galimybę patikimai įtvirtinti stentgraftą.
Po EVAR reikalingas ilgalaikis stebėjimas, nes gali atsirasti kraujo pratekėjimas į aneurizmos maišą už protezo ribų, protezo migracija ar kitų komplikacijų. Kontrolei naudojamas ultragarsas ir kompiuterinė tomografija, tyrimų dažnį bei metodą parenkant individualiai.
Z. Katkienės/RŠL nuotr.
Pacientas G. Gontys pagal savo amžių ir bendrą būklę buvo tinkamas atvirai chirurginei operacijai ir pasirinko būtent šį metodą. Po savaitės ligoninėje numatytas 20 dienų reabilitacijos kursas, padėsiantis grįžti į įprastą gyvenimą. Tolesni patikrinimai bus reikalingi ir sėkmingai pasveikus.
RŠL Širdies ir kraujagyslių centro Intervencinės angiologijos skyriuje aktyviai taikomas ir endovaskulinis gydymas. Jis gali būti pasirenkamas įvairaus amžiaus pacientams, o ne vien tiems, kuriems atvira operacija būtų pernelyg rizikinga. Šias procedūras angiochirurgai atlieka komandoje su didelę patirtį turinčiais intervenciniais radiologais.
Neseniai kraujagyslių chirurgas T. Ptašinskas asistuojant intervenciniam radiologui M. Buitkui, sėkmingai atliko dvi tokias procedūras, o artimiausiu metu suplanuotos naujos.
Be to, Šiaulių ligoninėje endovaskulinis gydymas jau taikomas ir gelbėjant pacientus, kuriems plyšo pilvo aortos aneurizma. Po gydymo šių pacientų laukia tolesnė medikų priežiūra ir kontroliniai tyrimai.