Knarkimas – tai garsas, atsirandantis orui srūvant per susiaurėjusius kvėpavimo takus. Sumažėjus jų spindžiui, padidėja pasipriešinimas oro srovei, todėl audiniai ima vibruoti ir sukelia knarkimui būdingą garsą. Jo atsiradimui įtakos turi didelės tonzilės ar liežuvis, siauras gomurys ar ryklė, kreiva nosies pertvara.
Problemą gali paskatinti ir miego pozicija, antsvoris, alkoholio vartojimas bei rūkymas, taip pat gali kai kurie vaistai, skydliaukės, nosiaryklės ar medžiagų apykaitos ligos, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Knarkimas gali būti tiek ilgalaikis, tiek laikinas. Pavyzdžiui, raumenis atpalaiduojantys vaistai gali atpalaiduoti ir kvėpavimo takuose esančius raumenis, tačiau nustojus juos vartoti problema dažniausiai išnyksta ir ilgalaikių pasekmių nesukelia. Panašų poveikį turi ir alkoholis, ypač didesnį jo kiekį išgėrus antroje dienos pusėje. Laikinai knarkimą gali sukelti ir nosiaryklės problemos, tokios kaip alerginė ar kitos kilmės sloga, nosies kriauklių ar tonzilių hipertrofija. Jas diagnozavus ir paskyrus tinkamą gydymą, knarkimas dažniausiai sumažėja arba visai išnyksta“, – pasakoja G. Dainiūtė.
„Sveikatos kodas“. Klausos sutrikimas
Knarkimą lydinčios kvėpavimo pauzės – signalas suklusti
Pats knarkimas nėra pavojingas, tačiau tam tikri jį lydintys požymiai gali rodyti rimtesnį miego sutrikimą – obstrukcinę miego apnėją (OMA). Tai liga, kurios metu dėl pasikartojančių kvėpavimo sustojimų organizmas nepakankamai aprūpinamas deguonimi, o ilgainiui gali vystytis įvairūs metaboliniai pokyčiai.
Ne kiekvienas naktimis knarkiantis žmogus serga obstrukcine miego apnėja, tačiau svarbu atpažinti jai būdingus simptomus. Pasak šeimos gydytojos, Vienas ryškiausių jų – staiga trumpam sustojęs kvėpavimas, po kurio seka garsesnis knarkimas, springimas, kosulys ar oro gaudymas.
Apie miego apnėją gali signalizuoti ir savijauta dieną: pabudus jaučiamas nuovargis, mieguistumas, tampa sunkiau susikaupti, sutrinka atmintis. Taip pat gali pasireikšti irzlumas, emocinis nestabilumas, sumažėjęs libido ar erekcijos sutrikimai. Neretai pasitaiko padidėjęs kraujospūdis, dažnas šlapinimasis naktį ar sunkiai gydomas gastroezofaginis refliuksas.
Susiję straipsniai
„Esant kvėpavimo takų nepraeinamumui, plaučiai nepakankamai aprūpina kraują deguonimi, o jame kaupiasi anglies dvideginis. Šie pokyčiai aktyvuoja simpatinę nervų sistemą, į kraują išsiskiria streso hormonai, o ilgainiui organizme palaikomas oksidacinis stresas ir uždegimas. Taip kenkiama kraujagyslėms, širdžiai ir kitiems organams. Tačiau tinkamai ir laiku pradėjus gydyti obstrukcinę miego apnėją, daugelį šių pakitimų galima suvaldyti“, – aiškina G. Dainiūtė.
Šeimos gydytoja priduria, kad negydoma obstrukcinė miego apnėja ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir prisideda prie arterinės hipertenzijos, 2 tipo cukrinio diabeto, prieširdžių virpėjimo bei kitų širdies, kraujagyslių ir smegenų kraujotakos ligų vystymosi.
Pirmas žingsnis – šeimos gydytojo konsultacija
Artimiesiems pastebėjus, kad knarkimą lydi kvėpavimo pauzės, arba žmogų nuolat varginant mieguistumui dieną, pirmiausia verta kreiptis į šeimos gydytoją. Įvertinęs paciento simptomus, jis gali įtarti obstrukcinę miego apnėją ir tolesniam ištyrimui pasitelkti kitus specialistus: pulmonologus, otorinolaringologus, neurologus ar veido ir žandikaulių chirurgus.
„Obstrukcinės miego apnėjos diagnozei patvirtinti atliekama respiracinė polisomnografija, kurios metu miegant registruojama širdies, smegenų ir kvėpavimo sistemų veikla, kraujo įsotinimas deguonimi, oro srovė pro nosį ir burną, krūtinės bei pilvo judesiai, kūno padėtis, taip pat knarkimas ir jo pobūdis“, – pasakoja G. Dainiūtė.
Tyrimo metu vertinamas ir apnėjų bei hipopnėjų indeksas, parodantis, kiek kartų per vieną miego valandą kvėpavimas visiškai arba iš dalies sustoja. Lengva obstrukcinė miego apnėja nustatoma esant 5–15 tokių epizodų per valandą, vidutinio sunkumo – 15–30, o sunki – 30 ir daugiau.
Gydymas priklauso nuo priežasties
Jei knarkimą sukelia laikini ar koreguojami veiksniai, jų pašalinimas gali visiškai išspręsti problemą arba ją gerokai sumažinti. Pavyzdžiui, gali padėti alkoholio ir rūkymo atsisakymas, raminamųjų ar raumenis atpalaiduojančių vaistų vartojimo nutraukimas, kūno svorio mažinimas bei alerginės ar kitos kilmės slogos gydymas. Kai knarkimą lemia kreiva nosies pertvara, nosies kriauklių hipertrofija ar kiti anatominiai pokyčiai, gali būti taikomas chirurginis gydymas.
„Pakoregavus rizikos veiksnius, knarkimas vis tiek gali išlikti. Tokiu atveju naudinga pasitelkti papildomas priemones. Kadangi knarkimas dažniau pasireiškia gulint ant nugaros, gali padėti miego pozicijos keitimas, ortopedinės pagalvės, nosies skėtikliai ar apatinio žandikaulio padėtį keičiantys prietaisai. Vis dėlto prieš juos naudojant verta pasikonsultuoti su gydytoju ir išsiaiškinti, kurioje kvėpavimo takų vietoje atsiranda kliūtis, nes nuo to priklauso, kuri priemonė gali būti veiksminga“, – aiškina G. Dainiūtė.
Sergant obstrukcine miego apnėja, gydymas parenkamas atsižvelgiant į jos sunkumą. Lengvos formos atveju dažnai pakanka koreguoti rizikos veiksnius ir mažinti perteklinę kūno masę. Vidutinio sunkumo ir sunkios obstrukcinės miego apnėjos gydymo auksinis standartas yra nuolatinio teigiamojo slėgio aparatas. Miego metu per kaukę tiekiamas suslėgtas oras neleidžia viršutiniams kvėpavimo takams subliūkšti, todėl žmogus gali normaliai kvėpuoti, o dieną jaučiasi geriau pailsėjęs.