Skydliaukės vėžys išsiduoda be skausmo: chirurgė išvardijo 5 požymius

Kalifornijos universiteto San Fransiske (UCSF) Chirurgijos departamento vadovė, skydliaukės vėžio gydyme besispecializuojanti chirurgė Julie Ann Sosa paaiškino, kokie požymiai gali išduoti ligą ir kodėl ne kiekvieną skydliaukėje aptiktą naviką būtina gydyti.

Skydliaukė – nedidelė, drugelio formos liauka priekinėje kaklo dalyje. Nors ji mažytė, ši liauka atlieka itin svarbų vaidmenį organizme.

„Skydliaukės užduotis – reguliuoti, kaip organizmas naudoja energiją“, – paaiškino J. A. Sosa.

Skydliaukė gamina hormonus, pirmiausia trijodtironiną (T3) ir tiroksiną (T4), kurie reguliuoja medžiagų apykaitą ir lemia, kaip greitai ar lėtai vyksta įvairūs procesai organizmo ląstelėse.

„Šie hormonai veikia daugelį organizmo sistemų – nuo širdies ritmo ir kūno temperatūros iki virškinimo, smegenų veiklos, nuotaikos ir energijos lygio“, – pasakojo chirurgė.

Skydliaukės mazgai, arba nedideli dariniai skydliaukės audinyje, yra gerokai dažnesni, nei daugelis įsivaizduoja.

Pasak J. A. Sosos, bent vieną skydliaukės mazgą gali turėti net pusė JAV gyventojų.

Tačiau specialistė ramina: didžioji dauguma šių darinių yra gerybiniai.

„Iš tiesų maždaug 95–98 proc. skydliaukės mazgų nėra vėžiniai“, – sakė ji.

Vis dėlto pats skydliaukės vėžys nėra itin reta liga. Lietuvoje vien 2024 m. jo diagnozę išgirdo 294 žmonės, rodo Vėžio registro duomenys. Moterys skydliaukės vėžiu serga kelis kartus dažniau nei vyrai.

Dauguma skydliaukės vėžiu sergančių žmonių nejaučia jokių simptomų, o jų skydliaukės veikla išlieka normali.

„Naujausi duomenys rodo, kad maždaug 70 proc. pacientų neturi jokių simptomų“, – patvirtino J. A. Sosa.

Tačiau kai simptomai pasireiškia, jie dažniausiai būna nežymūs ir lengvai supainiojami su kitais negalavimais.

Chirurgė išskyrė penkis požymius, į kuriuos verta atkreipti dėmesį.

Vienas galimų skydliaukės vėžio požymių – priekinėje kaklo dalyje atsiradęs guzelis, kuris dažniausiai nesukelia skausmo.

Kartais toks darinys aptinkamas visiškai atsitiktinai, atliekant tyrimą dėl kitos priežasties, pavyzdžiui, kaklo miego arterijų ultragarsinį tyrimą.

Kitais atvejais pakitimus pirmieji pastebi artimieji.

„Kartais per šventinę vakarienę kas nors iš šeimos narių, sėdėdamas priešais, pastebi ir paklausia: „Kas ten tau ant kaklo?“ – pasakojo J. A. Sosa.

Kitas galimas simptomas – jausmas, tarsi gerklėje būtų įstrigęs gumulas arba ją kas nors spaustų.

Kai kuriems žmonėms taip pat gali pasireikšti nežymūs rijimo sutrikimai.

Skydliaukės vėžys kartais gali pasireikšti balso pakitimais.

Žmogus gali pastebėti, kad jo balsas tapo užkimęs ar šiurkštesnis, nors akivaizdžios priežasties tam nėra.

Dar vienas galimas požymis – nuolatinis kosulys, nesusijęs su peršalimu.

Jeigu kosulys nepraeina ir nėra aiškios priežasties, svarbu išsiaiškinti, kas jį sukelia.

Kai kuriais atvejais gali pasireikšti protarpinis kvėpavimo pasunkėjimas arba spaudimo pojūtis kaklo srityje.

Tokie simptomai gali būti susiję su skydliaukėje esančio darinio poveikiu aplinkiniams audiniams.

J. A. Sosa pabrėžė, kad skydliaukės vėžio simptomai dažnai atsiranda pamažu, todėl juos paprasta pražiūrėti.

„Šie požymiai dažnai vystosi lėtai – kelias savaites, mėnesius ar net metus“, – sakė chirurgė.

Pasak jos, labai greitai didėjantis darinys kakle pasitaiko retai, tačiau toks pokytis kelia ypač didelį susirūpinimą.

„Jeigu taip nutinka, tai itin nerimą keliantis požymis, labiau būdingas agresyviai skydliaukės vėžio formai“, – įspėjo J. A. Sosa.

Svarbu nepamiršti, kad išvardyti simptomai nebūtinai reiškia vėžį. Juos gali sukelti ir kitos, gerokai dažnesnės sveikatos problemos. Vis dėlto pastebėjus naują guzelį kakle, užsitęsusį užkimimą, rijimo ar kvėpavimo sutrikimus, vertėtų kreiptis į gydytoją.