56-erių Vitalija susirgo skrandžio vėžiu: pirmas simptomas buvo netikėtas

Šiandien į įprastą gyvenimą grįžtanti Vitalija ragina neignoruoti organizmo siunčiamų signalų, o Nacionalinio vėžio centro abdominalinės chirurgijos gydytojas doc. dr. Augustinas Baušys primena: ankstyvas skrandžio vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų, todėl užsitęsę virškinimo sutrikimai neturėtų būti ignoruojami.

Pirmuosius neįprastus pojūčius Vitalija pastebėjo 2025 metų rudenį. Moteris pradėjo labai greitai pajusti sotumą – net ir suvalgiusi vos lėkštę sriubos. Iš pradžių ji ieškojo paprastų paaiškinimų ir bandė sau padėti.

„Pradėjau labai greitai jausti sotumą, kad ir tik sriubos suvalgius. Vartodavau bičių pikį, atrodydavo, vėl viskas pagerėdavo“, – pasakoja Vitalija. Kitų metų vasarį savijauta dar labiau pasikeitė: ėmė varginti ir skrandžio skausmai.

Sugrįžo nuolatinis sotumo jausmas, atsirasdavo dieglių krūtinės srityje. Vitalija bandė atidžiau rinktis maistą, tačiau pagerėjimo nebuvo. Iš pradžių svarstė, galbūt suvalgė netinkamo maisto ar apsinuodijo. Vis dėlto nusprendė neignoruoti organizmo siunčiamų signalų. Paskutinį kartą skrandį ji buvo tyrusi prieš maždaug 20 metų.

Atlikus tyrimus nustatyta Helicobacter pylori infekcija. Netrukus moteris pateko į Nacionalinį vėžio centrą, kur jai diagnozuotas II stadijos skrandžio vėžys.

„Labai džiaugiuosi, kad Nacionaliniame vėžio centre ir reikalingi tyrimai, ir gydymas buvo pradėti labai greitai. Man buvo atlikta operacija, gydymas chemoterapija. Šiemet dar liko vienas chemoterapijos kursas“, – pasakoja ji.

Iki ligos Vitalija stengėsi gyventi sveikai: pati augino daržoves, gamino maistą, nevartojo alkoholio. Tiesa, kaip ir daugelis, kartais mėgdavo rūkytą mėsą, rūkė. Susirgusi šį žalingą įprotį metė.

Dabar moteris džiaugiasi sugrįžusia energija. Anot Vitalijos, vienas ryškiausių skirtumų – prieš diagnozę ją nuolat lydėjęs silpnumas ir nuovargis.

„Dabar turiu tiek pat energijos, kiek anksčiau, dirbu, sportuoju, gyvenu įprastą gyvenimą. O kol dar nebuvo diagnozuota liga, nuolat jausdavau silpnumą, nuovargį, atrodydavo, kad nėra jėgų niekam“, – sako ji.

Savo patirtį moteris dabar pasakoja pažįstamiems ir ragina juos rimčiau vertinti sveikatos pokyčius. Ji įsitikinusi, kad laiku kreiptis į medikus yra labai svarbu. „Dabar visiems pažįstamiems, kurie kuo nors skundžiasi, sakau, kad nelauktų ir laiku kreiptųsi į medikus. Keista, kad žmonės linkę laukti, kol praeis. Sakau, kad nedelstų. Pati pagalvoju, jei nebūčiau kreipųsis laiku į medikus, galbūt vėžys jau būtų išplitęs“, – sako Vitalija.

Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro abdominalinės chirurgijos gydytojas doc. dr. Augustinas Baušys atkreipia dėmesį, kad skrandžio vėžys išlieka rimta sveikatos problema tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Pasaulyje tai vienas iš penkių dažniausių vėžio tipų, o Lietuvos sergamumo rodikliai – vieni didžiausių Europoje.

„Sergamumo žemėlapiuose išsiskiria visos trys Baltijos šalys ir Portugalija. Patikimų Lietuvos duomenų apie tai, ar liga jaunėja, kol kas trūksta. Tačiau kai kuriose šalyse tokia tendencija pastebima. Kasdien gydydami skrandžio vėžiu sergančius pacientus, nuolat sutinkame ir jaunesnių nei 50 metų žmonių“, – sako doc. dr. A. Baušys.

Anot gydytojo, viena didžiausių problemų – daugeliui pacientų liga vis dar nustatoma jau IV stadijos, kai vėžys būna išplitęs į kitus organus. Tokiais atvejais galimybės visiškai pasveikti yra labai menkos.

Skrandžio vėžys išsivysto, kai skrandžio gleivinės ląstelės pakinta, supiktybėja ir ima nevaldomai dalytis. Nors konkrečią ligos priežastį vienam žmogui dažniausiai nustatyti sunku, mokslui žinomi rizikos veiksniai, galintys didinti tikimybę susirgti. Vienas svarbiausių jų – Helicobacter pylori bakterija. Su šia infekcija siejama didelė dalis skrandžio vėžio atvejų.

„Helicobacter pylori bakterija sukelia lėtinį skrandžio uždegimą, kuris per dešimtmečius gali virsti ikivėžiniais pakitimais ir vėžiu. Infekcijos išgydymas skrandžio vėžio riziką reikšmingai sumažina. Naudingiausia gydyti anksti, kol gleivinėje dar nėra negrįžtamų pakitimų“, – aiškina gydytojas.

Išsitirti dėl šios bakterijos ypač rekomenduojama žmonėms, kurių artimi šeimos nariai sirgo skrandžio vėžiu, taip pat tiems, kuriuos vargina ilgalaikiai virškinimo sutrikimai, kurie serga ar sirgo skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opalige. Didesnės rizikos grupėje taip pat yra žmonės, kuriems nustatyta nepaaiškinama mažakraujystė, vitamino B12 stoka ar ikivėžiniai skrandžio gleivinės pakitimai.

Gydytojas pabrėžia, kad nustačius Helicobacter pylori infekciją rekomenduojama gydyti visus suaugusiuosius, net jei jie nejaučia jokių simptomų. Svarbu ne tik išgerti visą paskirtą vaistų kursą, bet ir vėliau įsitikinti, kad bakterija išnaikinta – kontrolinį tyrimą reikėtų atlikti ne anksčiau kaip po mėnesio. Kiti svarbūs skrandžio vėžio rizikos veiksniai – rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, didelis sūdyto, rūkyto ir perdirbto maisto kiekis racione bei nutukimas. Rizika taip pat didėja vyresniame amžiuje, o vyrai šia liga serga dažniau.

„Riziką galima mažinti atsisakant rūkymo, saikingai vartojant alkoholį, ribojant druskos, sūdyto, rūkyto ir perdirbto maisto kiekį, valgant pakankamai vaisių ir daržovių, palaikant sveiką kūno svorį ir būnant fiziškai aktyviems“, – pataria doc.dr. A. Baušys.

Vitalijos istorija atskleidžia vieną svarbų skrandžio vėžio diagnostikos iššūkį: pirmieji ligos požymiai gali būti labai panašūs į įprastus virškinimo sutrikimus. Dėl to žmonės neretai juos priskiria netinkamam maistui, stresui ar laikinam negalavimui.

Doc. dr. A. Baušys paaiškina, kad ankstyvose stadijose skrandžio vėžys dažnai apskritai nesukelia jokių simptomų. Jei jie atsiranda, gali būti jaučiamas diskomfortas ar maudimas viršutinėje pilvo dalyje, rėmuo, raugėjimas, pilnumo jausmas pavalgius arba greitas sotumas net suvalgius nedaug. Taip pat gali sumažėti apetitas, pykinti.

„Ankstyvas skrandžio vėžys dažnai nesukelia jokių simptomų. O jei jų yra, jie primena įprastus virškinimo sutrikimus, todėl žmonės juos lengvai nurašo“, – sako doc. dr. A. Baušys.

Vis dėlto yra požymių, kuriems atsiradus į gydytoją reikėtų kreiptis nedelsiant. Tai nepaaiškinamas svorio kritimas, pasikartojantis vėmimas, pasunkėjęs rijimas ar jausmas, kad maistas stringa, vėmimas krauju arba tamsiomis masėmis, panašiomis į kavos tirščius. Taip pat nerimą turėtų kelti juodos, deguto spalvos išmatos, dėl mažakraujystės atsiradęs silpnumas, nuovargis, blyškumas ar pilve apčiuopiamas darinys.

„Į gydytoją reikia kreiptis ir tada, jei virškinimo sutrikimai trunka ilgiau nei kelias savaites arba pirmą kartą atsirado vyresniam nei 50 metų žmogui“, – pabrėžia medikas.

Kadangi ankstyvas skrandžio vėžys dažnai neturi aiškių simptomų, svarbi tampa ne tik žmogaus savistaba, bet ir laiku atliekami tyrimai. Vienas svarbiausių – gastroskopija, kurios metu gydytojas endoskopu apžiūri stemplę, skrandį ir dvylikapirštę žarną, o prireikus paima audinių mėginių.

Doc. dr. A. Baušio teigimu, gastroskopija rekomenduojama žmonėms, kuriems pasireiškia pavojaus simptomai, taip pat vyresniems nei 50 metų asmenims, kuriems pirmą kartą atsiranda virškinimo sutrikimų. Jeigu skrandžio vėžiu sirgo artimi šeimos nariai, tyrimą verta atlikti jau nuo 45 metų, net nejaučiant simptomų.

Žmonėms, kuriems nustatyti ryškūs ikivėžiniai skrandžio gleivinės pakitimai, gastroskopiją rekomenduojama kartoti reguliariai, kas kelerius metus. Gydytojas kaip pavyzdį pateikia Japoniją ir Pietų Korėją – šalis, kuriose skrandžio vėžys ypač dažnas. Ten nuo tam tikro amžiaus gastroskopija atliekama visiems gyventojams. Dėl to nemaža dalis navikų nustatomi labai anksti ir gali būti pašalinami endoskopiškai, neatliekant įprastos operacijos.

„Lietuvoje tokios programos kol kas nėra, nors skrandžio vėžys pas mus dažnesnis nei daugelyje Europos šalių. Ankstyvai diagnostikai tikrai reikėtų skirti daugiau dėmesio. Kol nacionalinės patikros nėra, tiek pacientai, tiek šeimos gydytojai turi būti budrūs“, – teigia doc. dr. A. Baušys.

Nustačius skrandžio vėžį, labai svarbu tiksliai įvertinti ligos stadiją, naviko savybes ir bendrą paciento sveikatos būklę. Nacionaliniame vėžio centre gydymo planą rengia ne vienas gydytojas, o daugiadalykė specialistų komanda. Anot doc. dr. A. Baušio, skrandžio vėžio gydymas šiandien retai apsiriboja vien operacija.

Dažniausiai jis apima chemoterapiją prieš operaciją ir po jos, chirurginį gydymą, o kai kuriais atvejais – endoskopines procedūras ar spindulinę terapiją. Paciento gydymo kelyje dalyvauja pilvo chirurgai, onkologai chemoterapeutai, onkologai radioterapeutai, gastroenterologai, endoskopuotojai, radiologai, patologai, anesteziologai reanimatologai, dietologai, reabilitacijos specialistai, kineziterapeutai, psichologai ir slaugytojai.

„Svarbiausi sprendimai priimami ne vieno gydytojo, o daugiadalykės komandos susitikime, kuriame kiekvieno paciento atvejį kartu aptaria įvairių sričių specialistai. Labai svarbu, kad kiekvienas komandos narys turėtų patirties gydant būtent skrandžio vėžį“, – pabrėžia gydytojas.

Prieš parenkant gydymą, pacientui atliekami ligos išplitimą padedantys įvertinti tyrimai – dažniausiai gastroskopija ir krūtinės ląstos, pilvo bei dubens kompiuterinė tomografija. Prireikus pakartotinai vertinami biopsijos mėginiai arba atliekamos naujos biopsijos.

Kai kuriems pacientams atliekama ir diagnostinė laparoskopija, leidžianti įvertinti, ar navikas nėra išplitęs pilvo ertmėje. Gydymas kiekvienam pacientui parenkamas individualiai, atsižvelgiant į ligos stadiją, naviko savybes, gretutines ligas ir bendrą fizinę būklę.

Nacionaliniame vėžio centre pacientams prieinamas visas skrandžio vėžio chirurginio gydymo spektras. Labai ankstyvą naviką kartais galima pašalinti endoskopiniu būdu – , be pjūvių pilve ir išsaugant skrandį. Kitais atvejais atliekamas dalinis arba visiškas skrandžio pašalinimas kartu su aplinkiniais limfmazgiais. Kiek organo reikia pašalinti, priklauso nuo naviko dydžio ir vietos.

„Jei galime užtikrinti pakankamą atstumą nuo naviko krašto, visada stengiamės išsaugoti dalį skrandžio. Tai dažniausiai įmanoma, kai navikas yra apatinėje skrandžio dalyje. Jei navikas viršutinėje dalyje arba išplitęs po didelę skrandžio sienelės dalį, šaliname visą skrandį“, – aiškina doc. dr. A. Baušys. Kai navikas įauga į greta esančius organus, gali prireikti ir sudėtingesnių, išplėstinių operacijų. Tokiais atvejais kartu su skrandžiu gali būti šalinama dalis kasos, blužnis, kepenų ar storosios žarnos dalis. Jei navikas išplitęs į stemplę, kartais tenka pašalinti ir dalį jos.

Šiuolaikinė chirurgija leidžia dalį operacijų atlikti minimaliai invaziniu būdu – per kelis nedidelius pjūvius. Pasak gydytojo, tokios operacijos onkologiniu požiūriu nėra prastesnės už atviras, o kai kuriems pacientams po jų pavyksta greičiau atsigauti. Vis dėlto net ir tobulėjant technologijoms, skrandžio vėžio operacijos išlieka sudėtingos. Todėl itin svarbi chirurgų patirtis ir individualiai konkrečiam pacientui parinktas gydymo metodas.

Skrandžio vėžio gydymas nesibaigia operacija ar chemoterapija. Ne mažiau svarbi jo dalis – paciento pasirengimas gydymui ir reabilitacija po jo. Anot doc. dr. A. Baušio, po skrandžio vėžio operacijos gyvenimo kokybė iš pradžių pablogėja, tačiau ligą suvaldžius daugumai pacientų ji maždaug per metus grįžta į artimą buvusiai iki operacijos. Tam padeda priešoperacinė ir pooperacinė reabilitacija, fizinis aktyvumas bei tinkama mityba. Pacientai mokomi reguliariai mankštintis, o mitybos klausimai sprendžiami kartu su dietologais.

„Taip pacientas geriau pasiruošia operacijai, sumažina komplikacijų riziką ir greičiau atsigauna po jos“, – sako gydytojas.

Vitalijos istorija rodo, kad po sudėtingo gydymo galima sugrįžti prie įprasto gyvenimo – dirbti, sportuoti ir vėl džiaugtis kasdienybe. Tačiau jos pagrindinė žinutė kitiems žmonėms paprasta: nereikėtų laukti, kol nemalonūs pojūčiai praeis savaime. Doc. dr. A. Baušys taip pat ragina neignoruoti ilgiau trunkančių virškinimo sutrikimų ir primena, kad kuo anksčiau nustatomas skrandžio vėžys, tuo didesnė tikimybė visiškai pasveikti.

„Jei diskomfortas pilvo viršuje, rėmuo, greitas sotumas ar sumažėjęs apetitas trunka ilgiau nei kelias savaites arba pirmą kartą atsirado sulaukus 50 metų, kreipkitės į gydytoją ir atlikite gastroskopiją. Jei krenta svoris, sunku nuryti, kartojasi vėmimas ar išmatos tampa juodos, kreipkitės nedelsdami“, – ragina specialistas.

Laiku nustatytas skrandžio vėžys yra išgydomas. Todėl nei užsitęsusio diskomforto, nei kitų organizmo siunčiamų signalų nereikėtų nurašyti kaip paprasto negalavimo.