Australijos QIMR Berghoferio medicinos tyrimų instituto mokslininkų vadovaujamas tyrimas parodė, kad odos plokščialąstelinės karcinomos atvejų Australijoje ir Europoje nuosekliai daugėja jau kelis dešimtmečius.
Tyrėjai išanalizavo daugiau kaip 30 metų laikotarpį apimančius septynių Australijos ir Europos vėžio registrų duomenis.
Paaiškėjo, kad odos plokščialąstelinės karcinomos atvejų daugėjo skirtingose kartose, o sergamumo augimas tarp moterų dažniausiai buvo spartesnis nei tarp vyrų.
„Mokslo šviesa“: rado būdą, kaip mirtiną ligą diagnozuoti anksčiau – tikisi išgelbėti daugiau gyvybių
Nors daugumą šių navikų pavyksta sėkmingai pašalinti chirurginiu būdu, kai kuriais atvejais vėžys išplinta už odos ribų ir gali sukelti sunkių komplikacijų ar net baigtis mirtimi.
Plokščialąstelinė karcinoma diagnozuojama gerokai dažniau nei melanoma, tačiau jai skiriama palyginti mažai dėmesio.
Susiję straipsniai
Viena priežasčių – šios odos vėžio formos atvejai daugelyje šalių nėra sistemingai registruojami taip, kaip melanomos atvejai.
Mokslininkus nustebino skirtumai tarp vyrų ir moterų
Tyrimo vadovė dr. Catherine Olsen teigė, kad moksliniame žurnale „British Journal of Dermatology“ paskelbti rezultatai atskleidė panašią tendenciją keliose valstybėse.
„Mus gerokai nustebino tai, kad skirtingose kartose plokščialąstelinės karcinomos atvejų tarp moterų daugėjo sparčiau nei tarp vyrų. Tai kitokia tendencija, nei stebime melanomos atveju“, – sakė C. Olsen.
Tyrėjai nagrinėjo Tasmanijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos, Danijos, Škotijos ir Nyderlandų duomenis.
Rezultatai parodė, kad sergamumo didėjimas nėra vien Australijai būdingas reiškinys – panašios tendencijos stebimos ir Europoje.
Mokslininkai vertino kelias galimas tokio pokyčio priežastis, įskaitant gerėjančią vėžio atvejų registraciją.
Tačiau paaiškėjo, kad vien šie veiksniai negali tinkamai paaiškinti nustatytų sergamumo skirtumų tarp vyrų ir moterų.
Tyrimo rezultatai leidžia manyti, kad reikšmingos įtakos turėti gali per visą gyvenimą sukauptas ultravioletinės (UV) spinduliuotės poveikis.
„Pasikeitė žmonių įpročiai, susiję su buvimu saulėje tiek laisvalaikiu, tiek darbo metu. Matome, kad ligos našta tarp moterų didėja“, – aiškino C. Olsen.
Pasak mokslininkės, visuomenei svarbu suprasti šią tendenciją, nes plokščialąstelinė karcinoma yra viena iš vėžio formų, kurios riziką galima gerokai sumažinti.
Didžiausias rizikos veiksnys – saulės spinduliai
Vienas pagrindinių tyrimo autorių Davidas Whitemanas pabrėžė, kad plokščialąstelinei karcinomai būtina skirti daugiau dėmesio tiek vykdant prevenciją, tiek stebint sergamumo pokyčius.
„Šis tyrimas yra tarsi įspėjamasis signalas, kad problema niekur nedings. Liga tampa vis dažnesnė, nors plokščialąstelinės karcinomos iš esmės galima išvengti“, – sakė D. Whitemanas.
Mokslininko teigimu, didžioji dauguma šios rūšies odos vėžio atvejų yra susiję su saulės skleidžiama ultravioletine spinduliuote.
„Manome, kad beveik visus šiuos navikus sukelia saulės ultravioletinių spindulių poveikis“, – pabrėžė jis.
Skirtingai nei melanoma, kuri gali būti susijusi ir su intensyviais, protarpiniais saulės spindulių poveikio epizodais, plokščialąstelinės karcinomos rizika ypač glaudžiai siejama su per ilgą laiką sukauptu UV spinduliuotės poveikiu.
Todėl svarbu ne tik vengti nudegimų saulėje, bet ir kantriai saugoti odą kasdien.
Parengta pagal „MedicalXpress“ inf.