„Svarbiausia, kad mes ieškotume ligos, o ne lauktume, kol ji pasireikš“, – sako gydytoja endokrinologė Lina Zabulienė.
Pasak jos, visi vyresni nei 35 metų žmonės turėtų atlikti gliukozės tolerancijos mėginį (TGM). Būtent tokias rekomendacijas šiemet pateikė Europos ir JAV institucijos.
Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Taip pat daugėja 2 tipo cukrinio diabeto atvejų tarp 18–44 metų gyventojų.
„Sveikatos kodas“. Klausos sutrikimas
Penkių S taisyklė
„Cukrinis diabetas yra liga, kuri plinta tyliai, nepastebimai. Ji kelia grėsmę, kuri visuomenėje dar nėra pakankamai įvertinta“, – kalbėjo Pasaulinei diabeto dienai skirtą spaudos konferenciją Seime surengęs parlamentaras Saulius Čaplinskas.
Pasak jo, nuo pavėluoto komplikacijų gydymo vertėtų pereiti prie ankstyvos diagnostikos, nuoseklios priežiūros ir veiksmingos prevencijos.
Didesnę diabeto riziką turintys žmonės privalo būti ištirti laiku, o nustačius ligą svarbus, kad pacientai gautų pagalbą.
Susiję straipsniai
L. Zabulienė patikino, kad anksti pradėtas gydymas apsaugo nuo rimtesnių diabeto komplikacijų. Tai teigiamai atsiliepia ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai.
„Mes turime vaistus, kurie pagerina inkstų ir širdies veiklą. Mes turime kasdienius įpročius, apie kuriuos kalbame vis daugiau“, – dėstė gydytoja endokrinologė.
Ji ragino įsiminti 5 S raidžių rekomendaciją:
Sitting (liet. Sėdėjimas). Mažinti ilgo sėdėjimo laiką.
Stepping (liet. Žingsniavimas). Skatinti kasdienį vaikščiojimą.
Strengthening (liet. Stiprėjimas). Nepamiršti jėgos pratimų.
Sweating (liet. Prakaitavimas). Būti fiziškai aktyviems bent 150 minučių per savaitę.
Sleeping (liet. Miegas). Kasnakt miegoti po 7–8 valandas.
„Miego metu kepenyse vyksta gliukozės gamyba, kiti metaboliniai procesai. Jeigu žmogus neišsimiega, tai gali skatinti apetito padidėjimą, atsparumą insulinui ir daug kitų veiksnių, kurie prisideda prie diabeto raidos arba blogos jau esamos ligos kontrolės“, – akcentavo L. Zabulienė.
Gydytoja pabrėžė, kad diabeto valdymas reikalauja aktyvaus paciento įsitraukimo. Reikia ne tik vartoti vaistus, bet ir nepamiršti matuotis gliukozę.
„Kviesčiau tartis su slaugytoja diabetologe, kuri turi labai daug žinių, gali pamokyti ką ir kaip daryti, kaip elgtis ištikus ūmioms situacijoms“, – patarė L. Zabulienė.
Prašo rūpintis burnos sveikata
Odontologų rūmų tarybos narė Auristida Gerliakienė atkreipė dėmesį į diabeto ir burnos sveikatos sąsajas. Pasak medikės, dantis valome ne tik tam, kad išvengtume ėduonies ar dantų netekimo.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad burnos sveikata yra glaudžiai susijusi ir su bendro uždegimo išsivystymu organizme. Viena iš dažniausių būklių, kuri turi tam įtakos – periodontitas. Ji turi gana glaudų ryšį su cukriniu diabetu.
Periodontitas – liga, pažeidžianti dantenas, peridonto raištį ir dantį laikantį kaulą. Vienas svarbiausių vystymosi veiksnių yra bakterinės apnašos, kurių nepašalinus, atsiranda uždegimas. Per ilgą laiką jis gali sukelti dantų paslankumą ir jų netekimą“, – dėstė A. Gerliakienė.
Ji tęsė, kad dantenų kraujavimas – dažnas periodontito simptomas. Deja, dauguma žmonių į tai nekreipia dėmesio.
„Noriu paakcentuoti, kad sveikos dantenos nekraujuoja. Pas mane dažnai ateina pacientai ir aiškina: „Oi, mano dantenos visada kraujuoja!“ Vadinasi, jos yra nesveikos, reikia gydyti. Jei pastebėjome, kad jos kraujuoja, reikia iškart kreiptis į burnos higienistą arba savo gydytoją odontologą“, – pabrėžė A. Gerliakienė.
Ji pridūrė, kad periodontito paskatintas uždegimas neapsiriboja burna. Nustatyta, kad jis gali prisidėti prie aterosklerozės ir diabeto išsivystymo.
Gydytoja priminė, kad reikia ne tik du kartus per dieną valyti dantis, bet ir nepamiršti tarpdančių. Įpročiu turėtų tapti ir reguliariai atliekama profesionali burnos higiena.
„Tačiau neužtenka vien paciento asmeninės atsakomybės. Ne visi gyventojai turi vienodas finansines galimybes gauti profilaktines odontologo paslaugas. Valstybės finansuojama burnos ligų profilaktika – investicija į gyventojų sveikatą ir ekonomiškai pagrįstą ligų profilaktiką“, – dėstė A. Gerliakienė.
Ji pridūrė, kad burnos sveikatos profilaktika ypač svarbi sergant lėtinėmis ligomis, įskaitant onkologiją ir cukrinį diabetą.
„Ekonominė tokios programos nauda turėtų būti vertinama ne tik pagal odontologinių išlaidų sumažėjimą, bet ir pagal ilgalaikius gyventojų sveikatos rezultatus. O tai, deja, nevyksta. Labai gaila“, – sake A. Gerliakienė.