Kas vyksta plaučiuose?
Pasak E. Ramaškienės, plaučių uždegimas, arba pneumonija, – tai infekcinis plaučių audinio uždegimas, kai bakterijos, virusai ar kiti mikroorganizmai pasiekia plaučių alveoles – mažus oro maišelius, kuriuose vyksta dujų apykaita. Alveolės prisipildo skysčio ar pūlių, todėl kvėpavimas tampa mažiau efektyvus, o organizmas gauna mažiau deguonies.
Liga gali būti ūmi – prasidedanti staigiai ir intensyviai, arba lėtinė – besitęsianti ilgą laiką ir dažnai susijusi su kitomis lėtinėmis ligomis ar nusilpusiu imunitetu.
„Odontologai pataria“: ksilitolis ir burnos sveikata – naudinga ar pervertinta?
„Ūmų plaučių uždegimą lengva atpažinti, nes jam būdinga staigi ir aukšta kūno temperatūra, daugiau nei 38,5 laipsnio, stiprus kosulys ir pasunkėjęs kvėpavimas, stiprus krūtinės skausmas kosint, šaltkrėtis“, – aiškina vaistininkė.
Anot jos, ne visi plaučių uždegimo atvejai prasideda taip ryškiai.
Susiję straipsniai
„Šis uždegimas gali būti ir klastingos formos – be ryškių simptomų, tik bendro pobūdžio negalavimai: silpnumas, mieguistumas, sumažėjęs apetitas, pasunkėjęs kvėpavimas. Tokį plaučių uždegimą galima aptikti atsitiktinai arba pervaikščioti, jį labai sunku atpažinti ir lengva supainioti su paprastu peršalimu“, – įspėja E. Ramaškienė.
Ne visi plaučių uždegimai vienodi
Nors plaučių uždegimu susirgti galima bet kuriuo metų laiku, vaistininkė pastebi, kad šaltuoju sezonu atvejų padaugėja: aplinkoje cirkuliuoja daugiau virusų ir bakterijų, o žmogaus imuninė sistema nusilpsta. Riziką didina ir rūkymas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga bei imuninę sistemą slopinančių vaistų vartojimas.
Dažniausi plaučių uždegimo sukėlėjai, anot E. Ramaškienės, yra bakterijos, ypač Streptococcus pneumoniae, ir virusai – gripo, RSV, COVID-19. Virusinis plaučių uždegimas dažniau pasitaiko vaikams ir silpnesnio imuniteto žmonėms. Nusilpusio imuniteto pacientams, pavyzdžiui, sergantiems onkologinėmis ligomis, ligą gali sukelti ir grybeliai, o į plaučius patekusios cheminės medžiagos ar skysčiai – vadinamąjį aspiracinį plaučių uždegimą.
Plaučių uždegimo gydymas priklauso nuo ligos priežasties, sunkumo ir bendros sergančiojo sveikatos būklės.
„Gydytojo paskirtus vaistus būtina vartoti tiksliai kaip paskirta ir vartoti visą kursą“, – pabrėžia vaistininkė.
Jei vargina kosulys su skrepliais, ji pataria rinktis vaistus, lengvinančius atsikosėjimą ir skystinančius gleives – vaistinėse galima rasti tiek cheminių, tiek augalinių preparatų, vaistažolių arbatų. Gydantis antibiotikais, žarnyno mikroflorai palaikyti rekomenduojama vartoti probiotikus.
Kas padeda greičiau atsigauti?
Sergant svarbu gerti daug skysčių, subalansuotai maitintis vitaminingu, gausiai baltymų turinčiu maistu, pakankamai miegoti, nerūkyti ir atlikti kvėpavimo pratimus, gerinančius plaučių ventiliaciją.
„Gydymo antibiotikais metu nerekomenduojama vartoti vitaminų preparatų, tik pasveikus galima pasirinkti maisto papildus imuniteto stiprinimui ir greitesniam organizmo atsistatymui“, – sako E. Ramaškienė.
Kol imuninė sistema neatsistatė, verta vengti didelių žmonių susibūrimų. O susirgimo riziką, pasak vaistininkės, padeda sumažinti skiepai nuo gripo ir pneumokokinės infekcijos.
Šie simptomai – ženklas nedelsti
Vaistininkė įspėja, kad net ir vartojant gydytojo paskirtus vaistus liga gali komplikuotis. Tada į gydymo įstaigą reikia vykti nedelsiant.
Vienas pavojingiausių ženklų – sunkus dusulys, kai oro trūksta net ramybės būsenoje ir sunku pilnai įkvėpti. Nerimą turėtų kelti ir pamėlusios lūpos, nagai ar oda.
„Tai rodo, kad kraujyje kritiškai sumažėjo deguonies kiekis“, – sako E. Ramaškienė.
Skubios pagalbos reikia ir tada, kai krūtinėje jaučiamas aštrus, duriantis skausmas, stiprėjantis giliai kvėpuojant ar kosint, kai labai padažnėja širdies plakimas ir kvėpavimas arba skrepliuose atsiranda kraujo ar rausvo, rūdžių spalvos sekreto.
Pasak vaistininkės, vyresnio amžiaus žmonėms ligos komplikacijos dažnai pasireiškia staigiu apsvaigimu, sumišimu, neadekvačiu kalbėjimu ar dideliu mieguistumu. Pavojaus ženklas – ir labai aukšta, virš 39–40 °C, vaistais nemažėjanti temperatūra arba, priešingai, nukritusi žemiau 36 °C.
Atidžiai reikėtų stebėti ir tai, kaip dažnai šlapinamasi. Jei šlapinamasi labai retai arba krenta kraujospūdis (sistolinis žemiau 90–100 mm Hg), tai gali pranašauti sepsį ar šoką.