Moteris mirė praėjusią savaitę Vilniaus universiteto ligoninės
Santariškių klinikų Neurologijos centre. Medikai įtaria, kad ji galėjo būti
užsikrėtusi kempinlige, tačiau įtarimus patvirtinti arba paneigti bus galima
tik atlikus tyrimus.
Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centre (ULPKC) BNS
patvirtino, kad yra įtarimų, jog moteris mirė nuo kempinligės.
„Įtarimai nepaneigti, nes dar bus atliekamas histologinis tyrimas.
Valstybiniame patologijos centre autopsijos metu buvo paimta medžiaga ir bus
siunčiama į Virusologijos laboratoriją, o reikalui esant, - ir į kitas
šalis“, - BNS sakė ULPKC gydytoja epidemiologė Romualda Jocienė.
„Atliekami tyrimai, ar mirties priežastis nėra kempinligė, tai
paaiškės ne anksčiau kaip po mėnesio. Kol nėra patvirtinta diagnozė,
gydytojams sunku ir tas prielaidas komentuoti“, - BNS sakė Vilniaus
universiteto ligoninės Santariškių klinikos atstovė spaudai Gitana
Letukienė.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, kempinligė nerimą sėjo prieš keletą metų, bet šalyje nė vienas galvijų kempinligės atvejis nebuvo užfiksuotas. 2004 metais Lietuvoje užfiksuotas vienas žmogaus mirties
atvejis nuo šios smegenų degeneracinei ligų grupei priskiriamos ligos.
Galvijų spongiforminės encefalopatijos (GSE arba kempinligė) kilmė
nežinoma. Pirmą kartą liga nustatyta 1986 metais Didžiojoje Britanijoje.
Pagrindinis GSE plitimo kelias - per pašarus. Nustatyta, kad šia liga serga
ir žmonės. Ši liga lėtinė, jokio gydymo ir profilaktinių priemonių nėra.
Galvijų kempinligė siejama su 1986 metais nustatyta Kroicfeldo-Jakobo
žmonių liga, kuri sukelia silpnaprotystę ir mirtį.