Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Traumų skyriaus priimamojo registratūra ir gydytojų kabinetai - tirštai apgulti.
Nuo ankstaus ryto iki vėlyvos popietės medikų pagalbos prireikė beveik šimtui sužalotų miestelėnų. Didžioji jų dalis nukentėjo dėl slidumos.
Greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojai vakar taip pat turėjo darbo. Paslydusius ir susižeidusius žmones jiems teko gabenti į miesto gydymo įstaigas.
Šios ligoninės traumų skyriaus vedėjo Raimondo Kunicko teigimu, oro atšalimo padariniai ligoninėje akivaizdūs.
„Ligoninės priimamajame kasdien užregistruojama per pusantro šimto pacientų. Maždaug dešimčiai procentų šių žmonių tenka gulti į ligoninę“, – pasakojo vedėjas.
Daugumai paslydusių žmonių pavyksta atsipirkti sumušimais ar patempimais, tačiau nemažai sunkiai sužalotų – dubens, rankų, kojų kaulų ar stuburo lūžius patyrusių pacientų bus prikaustyti prie lovos. Dažnam sunkią traumą patyrusiam žmogui prireikia operacinės pagalbos.
Žmonės kaltina komunalininkus
Traumatologijos skyriaus laukiamajame vakar besibūriuojantys kauniečiai dėl nelaimingų atsitikimų buvo linkę kaltinti ne vien blogas oro sąlygas, bet ir kelius prižiūrinčias tarnybas.
Jų teigimu, jei komunalininkai ryte būtų valę ir barstę apledėjusius šaligatvius bei gatves, tikriausiai būtų pavykę išvengti daugybės nelaimių.
Nors medikai pasirengę padėti visą parą, dažniausiai jų pagalbos prireikia rytais ir vakarais. Tada žmonės eina ir grįžta iš darbo, ar mokymų įstaigų.
Įprastai traumų gerokai padaugėja savaitgaliais, kai ypač mėgstama eiti apsipirkti, pramogauti arba į maldos namus.
Vaikai, kurie iš visų nukentėjusiųjų sudaro maždaug 20 – 40 proc., dažniau susižeidžia žaisdami, slidinėdami ir čiuožinėdami.
Svarbu laiku suteikti pagalbą
R.Kunicko teigimu, kai lauke slidu, traumų priežastys gali būti labai įvairios – nebarstyti keliai ir šaligatviai, skubėjimas, sunkūs nešuliai, eismo nelaimės, tamsa, nepritaikyta avalynė.
Dažniausiai paslydę žmonės patiria šlaunikaulio kaklelio, riešo, čiurnos, kelio, blauzdos, kaklo, peties ir stuburo traumas.
Medikas sakė, jog staiga traumą patyrusiam žmogui labai svarbu laiku ir teisingai suteikti pirmąją pagalbą. Ligonį būtina nedelsiant gabenti į ligoninę.
Jei įmanoma, dar nelaimės vietoje lūžusį kaulą reikėtų sutvirtinti. Lūžusiai rankai parišti puikiausiai tinka šalikas arba skara, o kojos įtvaras gali būti lenta ar lazda.
Senoliai nukenčia dažniau
Slidžios gatvės pavojingiausios pagyvenusiems žmonėms, nes jų kaulai (dažniausiai dėl osteoporozės) yra netvirti, todėl greičiau lūžta ir keliskart ilgiau gyja nei vaikų ar jaunų žmonių.
„Vyresniems pacientams net ir po nedidelės traumos sudėtinga lankytis gydymo įstaigose, ateiti į mankštą, masažus ar kitas procedūras“, – aiškino R.Kunickas.
Nemažai traumų įvyksta ir dėl žiemai netinkančios avalynės.
Neišgalėdami įsigyti gerų žieminių batų, senukai avi pigią, dažniausiai mūsų sąlygoms nepritaikytą avalynę lygiu ir slidžiu padu. Žiemai nepritaikytą ir slidų apavą avi ir nemažai dailiosios lyties atstovių.
Gydytojas rekomendavo ant tokių batų užsidėti specialius antdėklus metaliniais ranteliais.
Tiems, kurie vaikšto pasiramsčiuodami lazda, jos gale vertėtų įtaisyti specialų smaigalį.
Žiemą pagyvenusiems asmenims nepatartina nešioti didelių ir sunkių krepšių, o kai lauke slidu ir anksti temsta, geriausia niekur neiti iš namų. Maistu ar kitomis prekėmis galėtų pasirūpintų artimieji.
Vaikai susižaloja čiuožinėdami
Kalbėdamas apie vaikams nutinkančias nelaimes, traumatologas pasakojo, jog mažieji daugiausia susitrenkia ar patiria lūžius tada, kai pasninga ir prasideda žiemos pramogų sezonas – slidinėjimas, važinėjimas rogutėmis, pačiūžomis, snieglentėmis.
Dėl slidžios kelio dangos dažniau susižeidžia mokyklinio amžiaus vaikai. Vyresni vaikai žiemą daug laiko praleidžia lauke.
Džiaugdamiesi žiemos malonumais jie pamiršta apie galimus pavojus. Be to, nereta paauglių traumų priežastis yra netinkama avalynė. Nors ir madingi aukštakulniai mergaičių batai ir lygiapadžiai berniukų sportiniai bateliai, daugeliu atvejų žiemą jie nepritaikyti avėti Lietuvoje.