Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis,
praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ūminių viršutinių kvėpavimo
takų infekcijų (ŪVKTI) sukeltomis ligomis
rodiklis padidėjo 16,3 atvejo 10-čiai tūkst. gyventoj. ir dabar siekia
97,5 atvejo.
Taip pat registruota beveik 5 kartus daugiau gripo atvejų - iš viso 1
412 susirgimų gripu.
Vasario 12-14 dienomis gripo epidemija buvo paskelbta Panevėžyje,
Šiauliuose, Kėdainių ir Šalčininkų rajonuose.
Daugiausia gripo atvejų registruota Panevėžyje (558), Šiauliuose (271)
ir Kaune (338).
Pasak pranešimo, gripo ir ŪVKTI sergamumo rodiklis padidėjo beveik
visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. 60 proc. visų sergančiųjų gripu ir
ŪVKTI penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose sudaro vaikai.
Labai didelis sergamumas gripu ir ŪVKTI registruotas Panevėžyje ir
Šiauliuose. Kaune registruotas didelis, tačiau epideminio lygio
neviršijantis rodiklis. Vidutinis sergamumas registruotas Vilniuje ir
Klaipėdoje.
Gripo epidemija skelbiama, kad suserga 100 iš 10 tūkst. gyventojų.
Europos gripo priežiūros tinklo EISS duomenimis, sergamumas gripu
daugelyje Europos šalių pastarosiomis dienomis didėjo, prognozuojama, kad
artimiausias savaites jis dar didės. Didelis sergamumas registruotas
Liuksemburge ir Šveicarijoje, vidutinis sergamumas registruotas 21 Europos
valstybėje.
Pasak pranešimo, dominuoja A (H3N2) gripo viruso padermė, kuri yra šių
metų vakcinos nuo gripo sudėtyje.
Užkrečiamųjų ligų specialistų teigimu, gripas yra sunkiai
prognozuojama liga. Įprastinių epidemijų metu sergamumas gripu kelia rimtą
grėsmę kūdikių, pagyvenusių, sergančiųjų lėtinėmis ligomis žmonių sveikatai.
Taip pat didesnis pavojus užsikrėsti gripu yra žmonėms, kurių
profesijos specifika - neišvengiami kontaktai su sergančiaisiais (medikai,
gyventojų aptarnavimo sferos darbuotojai ir pan.).
Šių rizikos grupių
atstovams ypatingai rekomenduojama pasiskiepyti sezonine gripo vakcina.
Gyventojai kviečiami atsakingai vertinti gripo keliamus pavojus sveikatai ir
imtis visų galimų apsaugos priemonių.