***
Pasiryžę viskam
Moderniausiose odontologijos klinikose ir kabinetuose dantys įvairiais metodais ir šiandien balinami vandenilio arba karbamido peroksidu.
Preparato (dažniausiai želė pavidalo), kuriame yra vandenilio arba karbamido peroksido, užtepus ant dantų, peroksidas skyla į vandenį ir laisvąjį deguonį. Būdamas chemiškai labai aktyvus, oksiduodamasis jis skaido didesnius organinius junginius į smulkesnius. Didelės molekulės dantų emalio viduje yra pigmentuoti junginiai, veikiami deguonies, jie skyla į trumpesnes anglies grandines turinčius junginius. Spalvą turintys junginiai
išbąla.
Įvairūs metodai
Vilniaus universiteto Odontologijos fakulteto lektorė, odontologijos mokslų daktarė Giedrė Kobs sako, jog balinimas trunka nuo savaitės iki trijų, jei atliekamas namie.
Prieš tai odontologijos kabinete padarius dantų atspaudus, žmogui pagaminami specialūs įtvarai, vadinamosios kapos. Įspaudus į vidų balinamosios želė, uždedamos ant dantų. Jos apsaugo aplinkinius audinius nuo pažeidimų.
Šį metodą 1984 metais sugalvojo JAV, šalies, kur net 92 proc. gyventojų balina dantis, mokslininkai. Namie saugumo sumetimais naudojamas silpnesnės koncentracijos karbamido peroksido tirpalas, todėl balinimas trunka ilgiau, o klinikose, prižiūrint patyrusiems specialistams, - stipresnės koncentracijos, tad efekto pasiekiama
greičiau, užtenka vieno ar kelių kartų.
Tačiau namuose galima kapas užsidėti nakčiai. Kadangi miegant mažiau teka seilės, balinamoji medžiaga ilgiau būna veikli - iki 8 val. Mažiau jos nuryjama, todėl dantis galima išbalinti per savaitę ar 10 dienų. Jei kapas užsidėsime kasdien po kelias valandas - sniego baltumo dantimis galėsime džiaugtis tik po trijų savaičių. Šį procesą gali paspartinti šiluma, specialūs aparatai, pavyzdžiui, plazmos lempos, kurių aukštas polimerizacijos laipsnis. Jomis veikiama ant dantų užtepta balinamoji želė greičiau aktyvėja.
Tam galima naudoti ir lazerį. Spindulys greičiau suaktyvina vandenilio peroksidą - tik 40-60 minučių, ir jau galia gėrėtis neatpažįstamai pasikeitusiais dantimis. Nors reklamose skelbiama, kad šis balinimo metodas pats moderniausias ir efektyviausias, mūsų konsultantai teigia: jokio skirtumo, ar naudosime lempas, ar lazerį.
O jei lazeris atsidurs nepatyrusio ir įgūdžių neturinčio odontologo rankose, gali ir pakenkti.
Reikia kartoti
Dantys išbąla tik tam tikram laikui, todėl norint amžinai turėti baltutėlaičius dantis procedūrą reikia kartoti. Taip pat negerti kavos, raudonojo vyno, nevalgyti kitų dažių produktų.
Įtakos balinimo procedūrų efektyvumui turi danties struktūra, emalio storis, pigmento rūšis. Kad ir kaip stengsimės, neišbalinsime plombų, protezuotų dantų. Gali tekti juos netgi keisti.
Balinimas neigiamai veikia helio plombas - oksidacija keičia jų paviršiaus struktūrą. Negalima balinti dantų, jei nusidėvėjęs emalis, jei sergate dantenų uždegimui, periodonto ligomis. Šios procedūros nerekomenduojamos nėščioms, maitinančioms moterims, jaunuoliams iki 18 metų. Taip pat jų vengti patariama turintiems virškinimo sutrikimų, gleivinės pažeidimų, sergantiems diabetu.
Balinimas neefektyvus rūkaliams.
Prieš balinant dantis būtina nuo jų nuvalyti apnašas ir akmenis, tad teks apsilankyti pas burnos higienistą. Reikia pasitarti ir su odontologu, ypač jei rengiatės dantis balinti savarankiškai. Odontologas parinks jums tinkamiausią būdą, įspės apie riziką, patars, kaip elgtis po balinimo.
Europoje dantų balinimas populiarėja. Pavyzdžiui, Vokietijoje, šypseną tobulina ne tik vis daugiau jaunimo, bet ir vidutinio amžiaus bei vyresnių žmonių.
Dantys minkštėja
Nors dantų balinimo reklamos tikina, kad procedūra visiškai saugi ir nekeičia danties struktūros, Miuncheno Ludwigo-Maximiliano universiteto profesoriaus Danielio Edelhoffo teigimu, yra ne visai taip. Stiprių pakenkimų nebūna, bet balinami dantys neišvengiamai minkštėja. Todėl po procedūrų naudojami fluorido preparatai -
dantų kietumui grąžinti. Lietuvoje kol kas tokia paslauga neteikiama.
Balinami dantys ne tik minkštėja, bet ir greičiau dyla. Todėl svajones apie porcelianinę šypseną turėtų užmiršti sergantieji bulimija, nes jų suplonėjęs emalis. Taip pat netinkamai besimaitinantys – vartojant daug rūgščių produktų, balinimu galima dar labiau pakenkti dantims.
Tik odontologas gali išbalinti negyvą dantį, nes jam taikomas vidinis balinimas. Procedūra sudėtinga: dantis atveriamas, padaromas „įėjimas“ ir pro jį suleidžiama balinamosios medžiagos - natrio karbonato. Jis veikia lygiai taip pat, kaip iš išorės dantį balinantis karbamido peroksidas.
Dantų balimą spartinant šiluma - lempomis ar lazeriu, procesas paspartėja, bet išauga ir rizika. Ir priešingai, kuo dantys balinami švelniau, pamažu, kuo mažesnės koncentracijos preparatas, tuo mažiau jie pažeidžiami.
Svarbiausia - procedūrą patikėti profesionalams, nors tada ji brangesnė. JAV dauguma žmonių dantis balina patys, įsigiję balinamųjų preparatų. Europiečiai skatinami kreiptis į odontologus.
Atsargos priemonės
Estetinės odontologijos specialistai pataria dantų balinimo kursą kartoti ne anksčiau kaip po trejų metų. Yra žmonių, ypač jaunų, kurie pasidaro priklausomi - nors dantys balti kaip sniegas, jiems atrodo, kad nepakankamai. Jei procedūros anksčiau, nei reikia, nesutinka kartoti gydytojas, žmogus puola į vaistinę, prisiperka priemonių ir balina pats. Dantys dyla, kitaip tariant, sensta.
Pavojinga tuoj po balinimo dantis valyti pasta su abrazyvais, ją naudoti dažniau, nei rekomenduojama. Tam tikrą laiką jokiu būdu negalima naudoti ir kieto dantų šepetėlio, nes jis dar labiau nudilins emalį. Balinimo procedūrų metu ir po jų nerekomenduojami rūgštūs, dažantys produktai - raudonasis vynas, kava, o ypač kokakola.
Bet sveikiausia - iš viso nebalinti dantų. Jei jie neturi didelių defektų, tinkamai valomi, tikrai atrodys nepriekaištingai. Burnos higienistai turi visą arsenalą priemonių, kurios nekeldamos pavojaus
nuvalys apnašas, neleis kauptis akmenims. Po jų kruopščiai nupoliruoti, dantys blizgės ir atrodys ne blogiau nei išbalinti. Jei švarą palaikysime šviesinančiomis ar balinančiomis pastomis, nieko daugiau ir nereikės.
Viskas apie pastas
Parduotuvėse ir vaistinėse galima įsigyti balinamųjų skysčių, želė juostelių, lakų, pleistrų. Daugumoje jų yra vandenilio peroksido, kuris naudojamas ir dantis balinant odontologijos klinikose.
Gamintojai siūlo didelį pasirinkimą balinančių pastų. Bet odontologai įspėja, kad esama painiavos: ant pastų rašomas žodis „whitening“ reiškia šviesinimą, o balinimas vadinamas „bleach“ - visai kitu žodžiu. Tad iš tiesų balinančiomis vadinamos pastos šios funkcijos neatlieka. Jos pašviesina tik danties paviršių, neleidžia ant
jo formuotis pigmentui, o spalva lieka, kokia buvusi.
Šviesinamosios pastos veikia skirtingai, priklausomai nuo sudėties.
Vienose yra kietųjų dalelių, sodos, silicio arba koralų gabalėlių, kurie, braukiant per dantį šepetėliu, mechaniškai nutrina pigmentą. Pavojus tas, kad kartu trinamas ir emalis. Jis ir šiaip visą gyvenimą po truputį dėvisi kramtant, trinant dantį į dantį.
Dėl to, senatvei artėjant, priartėjus dentinui, dantys gelsta. Todėl su šiomis pastomis reikėtų elgtis atsargiau - be saiko jomis šveisdami dantis, galime dar suploninti emalio sluoksnį. Pirmiausia būtina atidžiai perskaityti pastos instrukciją. Jei parašyta, kad ja dantis galima valyti tik tam tikrą laiką, daryti pertraukas, taip turime ir elgtis. Antraip dantys taps jautresni.
Galime sulaukti ir priešingo efekto: suplonėjus emaliui, dantis tamsėja.
Yra šviesinamųjų dantų pastų su fermentais. Jų veikiami, dantys kiek pašviesėja, bet jei pigmentas labai įsigėręs, nepadės. Tokios pastos labiausiai tinka palaikyti nuvalytų ar išbalintų dantų švarai.
Kai kuriose pastose yra peroksido, tačiau jo koncentracija tokia silpna, kad būtų naivu tikėtis balinamojo poveikio. Be to, valant dantis jų kontakto su peroksidu laikas labai trumpas. Tokios pastos tik suteiks švaros pojūtį: iš tarpdančių išputos nešvarumai, dantys blizgės.