Chemoterapija namie
Retai kuris vėžiu susirgęs žmogus išvengia gydymo vaistais, mat vaistingosios medžiagos pasklinda visame organizme ir sunaikina po įvairius organus pasklidusias vėžines ląsteles, kurių nei išoperuosi, nei paveiksi spinduliais.
Nauji sisteminio gydymo būdai - biologinė terapija, hormonų terapija, imunoterapija - taikomi vis plačiau. Bet chemoterapija vis dar lieka populiariausia ir neretai nepakeičiama.
Dar visai neseniai vaistais gydytis nuo vėžio žmogus turėdavo gultis į ligoninę ir ilgas valandas gulėti su lašinėmis – intraveninėmis infuzijomis. Vėliau apsidžiaugėme didžiuliu laimėjimu: šie vaistai sulašinami į veną dienos stacionare, ir vakare ligonis gali grįžti namo. Tačiau ne visiems tai pavyksta: po procedūros žmogus jaučiasi pavargęs, jam silpna. Taip atsitinka dėl šalutinio vaistų poveikio. Kartais tokio ryškaus, kad žmogui ima rodytis, jog gydymas baisesnis už ligą, ir jis atsisako gydytis.
Ar tikrai padės?
Vaistai į organizmą gali patekti įvairiai: būti suleidžiami į audinius, per venas ar išgeriami. Dar neseniai atrodė, kad būdas, kaip vaistai nuo vėžio pateks į organizmą, ne toks jau ir svarbus. Tačiau paaiškėjo priešingai.
Vaistai nuo vėžio - citostatikai - veikia tik greitai besidalijančias ląsteles. Vadinasi, kuo ilgiau vaistas būna organizme, tuo ilgiau veikia ir tuo daugiau vėžio ląstelių nužudo. Ši mintis paskatino mokslininkus sukurti alternatyvą leidžiamiesiems vaistams – tabletes nuo vėžio.
Jos, kaip ir kiti vaistai, turi reikiamą kiekį veikliosios medžiagos, kuri stabdo vėžinių ląstelių augimą. Tačiau šalutiniai reiškiniai būna mažesni, nes ligonis gauna ne iškart visą dozę, o kasdien po nedidelę porciją, kurią organizmas pasisavina pamažu. Taip užtikrinamas pastovus vaisto kiekis kraujyje ir kartu mažiau šalutinių reiškinių. Be to, ir šalutinis vaisto poveikis pasireiškia lėčiau, gydytojas gali anksčiau jį pastebėti, tada koreguoti vaisto dozę ar skirti tokių, kurie padėtų atsikratyti nemalonių pojūčių.
Ne vienų metų patirtis parodė: gydomas tabletėmis vėžys ilgai neatsinaujina net tiems, kurie buvo gydyti kitais vaistais nuo vėžio. Tai pagerina gyvenimo kokybę. Be to, kadangi mažėja navikai, mažėja ir jų sukelti skausmai.
Kadangi geriamieji vaistai aktyvūs ir saugūs, jie tinka palaikomajai chemoterapijai - kad liga neatsinaujintų. Tai ypač svarbu, jei vėžys pažengęs ar esate vyresnio amžiaus, nes tikriausiai turite ir kitų ligų.
Chemoterapija gali būti skiriama ir po operacijos kaip profilaktika, kad nepradėtų daugintis tos vėžio ląstelės, kurios jau gali būti pasklidusios po organizmą. Paprastai toks pusę metų trunkantis gydymas, leidžiant vaistus į veną, vargina ligonius, neretai jie turi atsisakyti darbo.
Tabletės už standartinę chemoterapiją pranašesnės ir tuo, kad nenuslenka plaukai, nes didžiausia vaisto koncentracija susidaro auglyje.
Injekcijoms - ne
Gydytojas tablečių chemoterapiją gali skirti vietoj įprastos, leidžiamos į veną. Tai patogu, nes, kaip minėta, nebūtina gulti į ligoninę, vadinasi, užmiršti kasdienių reikalų ir taip sukelti daug rūpesčių šeimai. Ir ne tik: jeigu jums neleis vaistų į veną, išvengsite daugybės su tuo susijusių nemalonumų, net komplikacijų, pavyzdžiui, venų
uždegimo.
Kaipgi ligoniai įvertino šią naujovę - tabletes? Po vienos apklausos paaiškėjo, kad jas rinktųsi net 8 iš 10 ligonių. Atliekant kitą studiją, buvo apklausiami tie, kuriems vaistai buvo leidžiami į veną, o vėliau skirta tablečių. 84 proc. pareiškė norį ateityje gydytis geriamaisiais vaistais.
Ekonomistai prognozuoja, kad per dešimtmetį geriamosios chemoterapijos paklausa pasaulyje išaugs 5 kartus ir sudarys 1/4 visų vaistų nuo vėžio. Taip gydyti ir pigiau negu ligoninėje.
Dabar geriamaisiais vaistais (citostatikais) galima gydyti krūties, gaubtinės ir tiesiosios žarnos, skrandžio vėžį.
Vėžio gydymo būdai
1. Naviko šalinimas operacija.
2. Naikinimas švitinant.
3. Sisteminis gydymas vaistais:
a) chemoterapija,
b) hormonų terapija,
c) imunoterapija,
d) biologinė terapija.
***
T.Pipirienė-Želvienė yra Vilniaus universiteto Onkologijos instituto hemospindulinio skyriaus vedėja.