Todėl prieš žerdami į burną spalvotus žirnelius, tabletes ir kapsules įsitikinkime, kad mums jų tikrai trūksta, o dozė ne per didelė.
Per mažai daržovių
Šiandien Europos mitybos specialistai rekomenduoja kasdien suvartoti bent 400 gramų šviežių vaisių ir daržovių. O Danijos mokslininkai ėmė įtikinėti, jog būtinas kiekis - net 600 gramų, mat vaisiai ir daržovės pagrindinis natūralus vitaminų šaltinis. Tuo tarpu lietuviai jų suvalgo vos 315 gramų.
Vitaminų, ypač C, B grupės, tirpstančių vandenyje, trūksta pavasarį, nes jų sumažėja vaisiuose ir daržovėse. Tirpstančių riebaluose gali pritrūkti tik sergantiems tam tikromis ligomis ar netinkamai besimaitinantiems. Mat jie labiau kauptiasi organizme.
Iki šiol vyravo nuomonė, kad sintetinių vitaminų mūsų organizmas nepasisavina taip gerai, kaip gaunamų su maistu. Tačiau ši prielaida, nepatvirtinta patikimais tyrimais, - ir vienų, ir kitų cheminė formulė tai ta pati.
Neteikia jokios naudos?
Ar tiesa, kad vitaminai gali būti žalingi? Toks klausimas kilo išanalizavus 68 klinikinius vitaminų tyrimus, kuriuose dalyvavo beveik ketvirtis milijono žmonių. Nustatyta, kad vartojant beta-karoteną ir vitaminą E mirties tikimybė padidėjo 7 proc., o vitamino A - net 16 proc.
Analizės autorius, Kopenhagos (Danija) universiteto ligoninės mokslininkas Christianas Gluudas teigė, kad šių papildų vartojimas neteikia jokios naudos, todėl rekomenduotų žmonėms jų vengti. Papildų su šiais vitaminais gamintojai suskubo įtikinėti, kad jų produktai - saugūs. Mūsų konsultanto nuomone, tiriamieji galėjo
perdozuoti vitaminų A ir E, - riebaluosi tirpstantys vitaminai linkę kauptis organizme.
Kada buvo atrasti vitaminai?
1896 metais olandų gydytojas C.Eikmanas, dirbęs kalėjimo ligoninėje, pastebėjo, jog kaliniai dažnai serga nervų uždegimu. Panašia liga sirgo ir kiemo vištos, lesintos poliruotais ryžiais.
Gydytojas atliko eksperimentą - ėmė paukščius lesinti nepoliruotais ryžiais ir įsitikino, kad jų apvalkale yra medžiaga, apsauganti nuo nervų uždegimo. Tik 1911 metais lenkų mokslininkas K.Funkas iš ryžių išskyrė bioaktyvią medžiagą, kurią pavadino vitaminu. Yra žinoma 13 vitaminų.
Kaip išsirinkti?
1) Vitaminai gaminami ir kaip maisto papildai, ir kaip vaistai, šiuose - didesnė koncentracija. Jei nesergame, geriau įsigyti ne monopreparatą, kuriame yra vienas ar keletas vitaminų, o kompleksą, - įvairių rūšių.
2) Svarbu rinktis tuos kompleksus, kurių vienoje tabletėje yra 100 proc. rekomenduojamos paros normos. Tai žymima sutrumpintai - 100 proc. RPN. Antraip, galite perdozuoti arba vartoti nepakankamai.
3) Jei vitaminų komplekse randame kone visą cheminių elementų lentelę,
turime būti ypač budrūs: kai kurių įdedama vos 10 proc. RPN, todėl tikėto
poveikio nesulauksime. Atsargumas ypač pravers, jei vitaminai pagaminti
JAV. Šios šalies gyventojai valgo mažiau šviežio maisto, todėl ir
vitaminų poreikis didesnis, nustatytos didesnės leistinos paros normos.
O mes galime perdozuoti. Mažiau rizikuosime, jei įsigysime Europos
gamintojų preparatų.
4) Vartoti monopreparatus reikėtų atsargiai. Geriausia pasitarti su
gydytoju, mat atskiri vitaminai labiau tinka tiems, kam nustatytas
jų trūkumas ar sergantiems tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, rachitu.
5) Būna specialių preparatų vaikams, netgi skirtingo amžiaus, moterims,
vyrams. Juose dar tiksliau suderintos rekomenduojamos paros normos.
6) Negalima užmiršti, kiek tablečių per dieną galima praryti. Dalies
vienoje tabletėje yra visa paros vitaminų norma, o kituose -
padalyta į keletą dalių, šie geriami du ar tris kartus per dieną.
***
R.Stukas yra Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto docentas.