Kaip penktadienį pranešė parlamentarė liberaldemokratė Aušrinė Marija
Pavilionienė, Seimo Visuomenės plėtros, reprodukcinės sveikatos ir teisių
parlamentinė grupė kreipimesi į sveikatos apsaugos ministrą Rimvydą
Turčinską pabrėžia, jog toks nėštumo nutraukimo termino sutrumpinimas yra
„ne vien siekis mažinti abortų skaičių Lietuvoje, bet ir sąmoningas
ketinimas uždrausti abortą šalyje“.
Anot A.M.Pavilionienės, nėštumo nutraukimo laiko sutrumpinimas turės
neigiamų pasekmių visuomenės raidai: didės nelegalių, kriminalinių abortų ir
su tuo susijusių moterų mirčių skaičius, padaugės likimo valiai paliktų ar
nužudytų naujagimių, didės moterų diskriminacija ir moterų socialinė
atskirtis bei šeimų skurdas.
Balandžio pabaigoje Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai
konservatoriai Vida Marija Čigriejienė ir Antanas Matulas bei Darbo partijos
frakcijos narė Dangutė Mikutienė pasiūlė sveikatos apsaugos ministrui
sutrumpinti legalų nėštumo nutraukimo terminą.
Iniciatyvos autorių nuomone, abortų tvarkos pakeitimas prisidės prie
moterų sveikatos gerinimo, nes vėlyvas nėštumo nutraukimas sveikatai sukelia
didelę grėsmę - padidėja komplikacijų tikimybė, moterys, kurioms buvo
padarytas abortas, daug dažniau turi nevaisingumo problemų, serga įvairiomis
ligomis.
Lenkijoje, kur abortas leidžiamas tik išprievartavimo atveju ar kai
kyla grėsmė motinos gyvybei, nėštumo nutraukimo terminas yra 12 savaičių.
Kai kuriose Europos Sąjungos valstybėse, tokiose kaip Didžioji Britanija,
iškilus grėsmei dėl moters gyvybės, dėl sveikatos, ekonominių ar socialinių
priežasčių abortus leidžiama atlikti net iki 24 savaičių.
JAV atliktų tyrimų duomenimis, kasmet pasaulyje atliekama 46 milijonai
abortų, iš kurių 20 milijonų nelegalūs. Kasmet dėl aborto sukeltų
komplikacijų fiksuojama 100 tūkstančių mirčių. 123 milijonai moterų
pasaulyje nenaudoja kontraceptinių priemonių vien dėl to, jog pakankamai
nemoka jomis naudotis bei nesuvokia kontracepcijos teigiamų poveikių.